1918 m. sausio 26 d. | Peliksas Bugailiškis | Pirmąjį barą varant

Naujos valstybės sudarymas, ypačiai jos atstatymas iš nebūties – tai sunkiausis ir kartu didžiausios atsakomybės uždavinys.

Naujos valstybės sudarymas, ypačiai jos atstatymas iš nebūties – tai sunkiausis ir kartu didžiausios atsakomybės uždavinys.

Iš praeities turime pavyzdžių, kaip tautos yra gyvenusios įvairios maišaties, perversmų, kiek jos kaėlusios bereikalingos kovos, išeikvojusios jėgų, kolei galop sustiprėjo jų organizamas, susidarė tvirta savo vidaus jėga valstybė.

Dėl to, žengiant tautai valstybinio gyvenimo kelian, jos nariams tenka laikyti sunkūs piliečio kvotimai. Čia turi paaiškėti, ar mūsų tauta pilnai pribrendusi valstybinės sąmonės, ar užtenkamai išsiplėtojęs jos pilietiškumas. Jos gi vadamas tenka parodyti plačios politikos išminties, kuri apsireiškia ne mokėjime sustiprinti savo siarus luominius ar partinius (srovių) reikalus, bet atbulai – jų atsižadėjime nusistatant bendrais tautos ir krašto reikalais.

Nereiškia tatai, kad mūsų storės ir partijos nustotų gyvavusios ir visai atsisakytų savo įtakos visuomenės ir politikos gyvenimo bėgyje. Visų partijų ir srovių žmonės galėtų ir turėtų dalyvauti valstybės kuriamajame darbe, bet jie čia turėtų ne tiek savo partijos siekimams tarnauti ir juos remti, kiek patį valstybės tvarkymą vykdinti, jo būtinąsias įstaigas kurti ir jas plėtoti, stiprinti.

Žodžiu, valstybinėje ruošoje pirmojon vieton stoti turėtų savo darbo žinovai, tam tikri specialistai, vis tiek kokio jie krypsnio būtų.

Mūsų pirmųjų valstybės barininkų, kitaip tariant, Lietuvos Tarybos uždaviniai neturėtų taip pat būti perdaug platūs. Jie neprivalo siekti toli ateitin, būtent, toliau Steigiamojo Lietuvos Seimo, nes tai būtų nepakeliami ir nepriderami jai uždaviniai. Jos vyriausias ir kartu svarbiausias darbas – priruošti pamatai būsimajam valstybės rūmui, pateikti jam medžiagos, sutelkti darbininkai.

Ir didžiausio nuopelno bus tie mūsų  naujos valstybės barininkai nupelnę, jeigu mokės tinkamai tuos valstybės pamatus patiesti, jei mokes suteikti naujai valstybei tinkamų sąlygų jos politikiniam gyvenimui, kuriame rastų vietos  ir progos visos mūsų krašto jėgos apsireikšti.

Čia kalbame apie tikrojo valstybinio gyvenimo garantijas, kuriomis visiems krašto piliečiams būtų patikrintos politikinės teisės, kuriomis naudojasi pažangiosios valstybės.

Iškarto suteikę žmonėms jų visas piliečio teises, išvengtume savo valstybėje kenksmingos ir įtemptos kovos dėl valstybinės valdžios vairo, sutaupytume tautos energiją krašto kuriamajam darbui, pagaliau, greičiau įtrauktume valstybės gyveniman plačiąją liaudį, įgydami kartu su ja naujų jėgų ir idėjų.

Mūsų būsimojo krašto konstitucija ir jos teisėtasis gimdytojas steigiamasis Lietuvos Seimas privalo būti sudaryti tinkamais demokratinei tautai pamatais. Lietuvos Steigiamajame Seime privalo tarti savo žodį visi jos piliečiai, kitaip sakant, jo rinkimuose turi lygiai dalyvauti visi pilnamečiai gyventojai, kurie liuosai ir nevaržovai galėtų duoti savo balsą už tinkamą kandidatą. 

Čia neturėtų būti skirtumo tarp vargšo ir lobininko, pono ir darbininko, svetimtaučio ir saviškio. Rinkimų išdaviniai turėtų parodyti tikrą visuomenės balsą, kaip jis yra, su visais savo įvairumais, o ne vien kurią dalį, kad ir didžiumą. Dėl to rinkimai turėtų būti dar proporciniai, kad visos apsireiškusios krašte srovės galėtų turėti savo atstovų seime, žiūrint, kiek bus apsireiškę balsavimuose jų šalininkų.

Tie proporciniai rinkimai tai vienintelis būdas suderinti išsislaidę tarp daugelio kandidatų balsai, išvengti priepuolamų balsavimo išdavinių, sumažinti rinkimų karštis ir kartu padidinti žmonių domėjimasis rinkimais; mat, čia nevienas paduotasis balsas nenueis veltui ir turės savo svarbumą bendrame skaičiuje.

Mūsų ateities pavaizdu turėtų būti kitos mažosios tautos – valstybės, kaip Suomija, Norvegija, Šveicarija, kurios savo demokratiniu nusistatymu toli pirmyn pariedėjo ir aukštai pakėlė savo krašto ir žmonių gerovę.

Tie gyvi pavyzdžiai lai neduoda mums iš kelio iškrypti, krašto gi gerovė tebūna mums vedamoji žvaidždė.                                                                   Gk.


Šaltinis: Pirmąjį barą varant. (1918, sausio 26). Lietuvos Aidas 12 (60), p. 1-2. [žiūrėta 2018-01-28].

Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66467_1

http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66467_2