1918 m. sausio 29 d. | Gimnazijos programa 1917/18 mokslo metais

„Ryto“ Draugijos Vilniaus Lietuvių Gimnazijos Trumpoji programa 1917/18 mokslo metais 

Dar rudenį 1915 m. <Ryto> Draugijos Vilniaus Lietuvių Gimnazija (Didž. Pogulianka 14-17) ėmė dirbti paprasta rusų gimnazijos programa. Tačiau jau pat pradžioje ir juo toliau, juo labiau tenka joje darytis šiokių ar tokių atmainų, prisitaikant prie atsimainančių Lietuvos gyvenimo ir mūsų mokyklos darbo sąlygų. Nenuostabu tad, jog gimnazijos programa nėra dar galutinai nusistačiusi; ateityje teks, be abejo, įvesti joje dar žymesnių atmainų. Yra betgi reikalavimų, ypač iš norinčių gimnazijon stoti bernaičių ir mergaičių, kad jos programa viešai būtų paskelbta. Atsižvelgus į tai, čionai pateikiame trumpų žinių, kiek ir iš kurio mokslo dalykų Vilniaus Lietuvių Gimnazijos išeinama šiais 1917-18 m. metais ir kiek vus reikalaujama, stojant jau 1918-19 mokslo metų pradžioje.

I. Prirengiamojon klasėn stojant, reikia:

1) iš tikybos – mokėti poteriai ir įsakymai (vadovėliui patariama kun. Bončkovskio Poteriai ir katekizmai mažiems vaikams, arba kun. Filochovskio Trumpas Katekizmas);

2) iš lietuvių kalbos – išeiti bent elementorius (Kl. Sk. Kas skaito rašo duonos neprašo, ar kuris kitas);

3) iš aritmetikos – visi veiksmai 20 ribose (iš Bendoriaus ir Daugirdo Aritmetikos uždavinių ir pavyzdžių rinkinio 1-sios dalies).

II. Plerengiamojoje klasėje išeinama (reikalaujama stojant pirmojon klasėn):

1) iš tikybos –  trumpas katekizmas ir trumpa šventa istorija senojo ir naujojo įsakymo (iš kun. Kazlauskio Šventosios istorijos ir katekizmo);

2) iš lietuvių kalbos – lengvų straipsnelių, skaitymas ir atpasakojimas, ypač iš Lietuvos prigimties, geografijos ir istorijos, eilės ir sakmės atmintinai (iš Ladislovo L. Žiupsnelio); garsai ir raidės, daiktai ir jų ypatybės, trumpos žinios apie daiktavardžius, būdvardžius, skaitvardžius, įvardžius ir veiksmažodžius, svarbiausios sakinio dalys (iš Damijonaičio Trumpos lietuvių kalbos gramatikos); paaiškinamasis ir patikrinamasis diktantas;

3) iš aritmetikos – visi veiksmai 1000 ribose (iš Bendoriaus ir Daugirdo Aritmetikos uždavinių ir pavyzdžių rinkinio 1-sios dalies);

4) iš vokiečių kalbos – skaitymas ir atsakymas į klausimus (iš Jelitto u. Volkner, Bei Spiel u. Arbeit, Ausg. B.), klasės paveikslų aiškinimas atsakymais į klausimus;

5) iš piešimo – lengvų daiktų piešimas atmintinai, susipažinimas su linijomis ir paprasčiausiomis figūromis, lengvų raštelių piešimas ir jų kompozicija;

6) iš dailiaraščio – prirengiamieji mankštymai, mažasis ir didydis alfabetas (raidžių dalių, pačių raidžių, skaitmenų rašymas), žodžiai ir sakiniai; rašoma didesniu raštu tarp dviejų gulsčių linijų su tankiomis įstrižomis linijomis.

Kas stoja pirmojon klasėnm, iš to nereikalaujama jokių žinių iš vokiečių kalbos. 

III. Pirmoje klasėje išeinama (ir reikalaujama stojant antrojon klasėn):

1) iš tikybos – vidutinis katekizmas (Tikiu Dievą Tėvą, Dešims Dievo įsakymų – iš kun. Sragio Poterių, įsakymų ir katekizmo), plati šventa istorija senojo įstatymo (iš kun. Paltaroko Šventosios senojo įstatymo istorijos);

2) iš lietuvių kalbos – straipsnių skaitymas ir atpasakojimas, eilės ir sakmės atmintinai (iš Klimo Skaitymų knygos); iš gramatikos – daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardės (iš Damijonaičio Trumpos lietuvių kalbos gramatikos); linksniavimo taisyklėms patikrinti diktantas;

3) iš vokiečių kalbos – skaitymas, atsakymas į klausimus ir lengvų straipsnelių atpasakojimas, eilės atmintinai, išsirašinėjimas iš knygos ir diktantas (iš Hirts Lesebuch fur Westpreussen, I, o pašaliniams – iš bent kurio vadovėlio), iš gramatikos – Artikel’io ir daiktavardžių linksniavimas, skaitvardžiai, asmeniniai įvardžiai, sein, haben, werden ir paprasčiausių veikiamosios rūšies veiksmažodžių asmenavimas pasakojamąja (Praesens, Imperfect u. Futurum I) ir liepiamąja reikšme (kandidatams į gimnazijos mokinius patariama Gleser ir Petzold Grammatik der deutschen Sprache);

4) iš rusų kalbos (neprivalomas dalykas) – skaitymas, rašymas, atsakinėjimas į klausimus ir pasakojimas (iš Grigorjev Russkoje slovo, 1 d.), pirminės žinios apie kalbos dalis, paprastasis sakinys ir jo dalys (pašaliniams patar. Maksimov Russkaja grammatika);

5) iš aritmetikos – visi veiksmai visokio didumo skaičiais ir sudėtiniais vardintaisiais skaičiais; ilgumo, skystimų, sunkumo, laiko, ploto, talpos, kvadratiniai ir kubiniai saikai ir laiko apskaitymas (iš Lietuvių Mokslo Draugijos išl. Aritmetikos teorijos vadovėlio ir 1-sios dalies Aritmetikos uždavinyno);

6) iš geografijos – pradžios žinios (iš M. Dr. išl. Geografijos pradžios);

7) iš piešimo – susipažinimas su tobulomis figūromis ir jų piešimas be prietaisų, – žvaigždės, rozetos, kampai ir kiti papuošimai, piešiami tų figūrų pagalba, – šitokių papuošimų kompozicijos, – įvairių žinomų mokiniams daiktų piešimas iš atminties, – lapai ir kiti lengvi plokšti daiktai iš prigimties;

8) iš dailiaraščio – vidutinio didumo raštas tarp dviejų gulsčių ir retų įstrižų linijų, – mažojo alfabeto pakartojimas, – vokiečių ir rusų alfabetai, – mankštymai greitam raštui prirengti.

(T. b.).


 

Šaltinis: „Ryto“ Draugijos Vilniaus Lietuvių Gimnazijos Trumpoji programa 1917/18 mokslo metais. (1918, sausio 29). Lietuvos Aidas 13 (61), p. 2. [žiūrėta 2018-01-28].

Prieiga internete:

http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66466_2