1918 m. sausio 29 d. | Lietuvos taryba: Režimo Lietuvoje palengvinimo sąlygos

Sausio 29 d. 1918 m. susirinko komisija, susidedanti iš penkių asmenų: kun. V. Mirono, kun. J. Staugaičio. J. Smilgevičiaus, P. Klimo ir J. Vailokaičio apsvarstyti, kokie palengvinimai reikėtų padaryti, paskelbiant Lietuvos nepriklausomybę. 

I. Paskelbti pilną amnestiją

a) Politiškųjų prasikaltėlių, nuteistų arba Vokietijon ar į darbo batalionus išsiųstų už visokius raštu ar žodžiu išsireiškimus prieš vokiečius (Deutschfeindlich), už gaminimą, platinimą proklamacijų dėlei politikinio Lietuvos stovio, arba už jų prilaikymą.

b) Nubaustų už pasipriešinimą prieš dabartinę vokiečių valdžią: mokyklų reikaluose (agitaciją prieš vokiškas mokyklas, steigimas slaptų mokyklų ir t. t.), prie rekvizicijų (nepristatymas laiku reikalauto daikto) ir prie privalomųjų darbų (pabėgimas nuo darbo ir t. t.), prie peržengimo kariškos valdžios įstatymų mažuose reikaluose.

c) Nubaustųjų už šautuvų, patronų užlaikymą ir už sušelpimą arba prilaikymą rusų belaisvių ar vokiečių dezertyrų.

d) Paleisti laikomus kalėjimuose, prieš kuriuos bent į dvi savaiti nuo apskelbimo amnestijos nebus prirengta ganėtinai apkaltinamos medegos.

II. Suteikti liuosybės visiems Lietuvos piliečiams belaisviams, tarnavusiems rusų armijose, grįžti namon.

III. Visai panaikyti ne tik de jure, bet ir de fakto visi darbo batalionai ir žmones paleisti namon. Paliuosuoti visus nubaustuosius dėlei pabėgimo iš darbo batalionų ir pabėgusius nebetraukti atsakomybėn.

IV. Sustabdyti visi privalomi darbai ne karo tikslams (kaip miškų išvežimas, darbas vokiečių užimtuose dvaruose ir t. t.).

V. Paleisti visus darbininkus, kurie dabar dirba Vokietijoje ir norėtų grįžti namon.

VI. Dovanoti (Kopfsteuer) pagalvių mokesnį už 1916-1917 m. ir pabaudas, kurios dar neužmokėtos.

Pakolei galutinai nepereis krašto valdymas Lietuvos Tarybos rankosna, tuom tarpu reikalauti šių pagerinimų:

1. Sustabdyti miškų kirtimas ir gabenimas užsienin, kaip neapdirbtų, taip ir apdirbtų.

2. Sustabdyti rekvizicijas pieninių karvių, arklių ir visų veislinių gyvulių. Paliuosuoti nuo davimo pieno ir sviesto tas šeimynas, kurios turi tiktai vieną karvę. Už visus rekvizuojamus daiktus pakelti kainas, kad jos būtų ne mažesnės šių laikų rinkos kainų, kurias nustato iš vietinių gyventojų komisijos.

3. Sustabdyti rekviziciją javų, valgomų daiktų ir pašaro, pakolei tam tikra komisija nenustatys, kiek reikia palikti sėklai, duonai ir pašarui.

J. Vailokaitis, Kun. J. Staugaitis, Kun. V. Mironas, J. Smilgevičius, P. Klimas

Šaltinis: Eidintas A., Lopata R. Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914-1920 metų dokumentuose. Vilnius, 2017. P. 354-355.