1918 m. sausio 31 d. | Andrius Rondomanskis | Mažosios Lietuvos Vandenys ir jų ūkis

Prūsų Lietuva turi daug vandenų. Ji nelyginant tinklu suraizgyta upėmis ir perkasais: užtenka kelių valandų kelionės, kad užeitum upę. Didžiuma upių čia turi kitokios išvaizdos, negu Didžiojoje Lietuvoje: jos yra ramios ir tolimose šakose laivams plaukyti tinka.

Pirmoje vietoje čia stovi mūsų Nemunas, kurį lietuviai plačiai mini savo dainose ir padavimuose. Netoli sienos jis priima į savo glėbį dvi žymesni upi: iš dešinės – Jurą ir kairės Šešupę ir plaukia iškilmingai savo didenybėje per Ragainę ir Tilžę į Kuršių mares. Už 10 kilometrų nuo Tilžės ties Šancine skiriasi jis į dvi rankovi (tekmi), kartu mainydamas  savo vardą. Vakarinė jo tėkmė vadinasi Gilgė, t. y. kaim ovardu, kuris randasi  jos įtaikoje. Šiaurinė tėkmė vadinasi Rusnė. Ties Bažnytkiemiu Rusnės tėkmė vėl skiriasi į dvi dali, kurių vakarinė rankovė vadinasi Skirtvyta, šiaurinė gi – Atmata. Skirvyta įteka į Kuršių mares ties to paties vardo kaimu. Atmata toliau nuo Rusnės prisiima ties Mingių kaimu Mingės upę ir įteka už kokių 7 kilometrų už Mingės kaimo į mares.

Kuršių marėse buvo pirmiau gana pavojinga plaukyti laivams; dėlto čia padarytas dabar kanalas (perkasas). Jis turi arti 30 kilom. ilgumo, šakojasi netoli Lankupių kaimo ir įsispiria prieš Klaipėdą į marių sąsiaurį.

Toliau dar žymėtina yra viena upė dešiniau nuo Nemuno, būtent Danė. Jos šaltiniai randasi Didžiojoje Lietuvoje, dabartiniame Kretingos apskrityje. Danė jungia Kuršo uostą su Baltijos jūra ir daro tokiu būdu Klaipėdos uostą.

Gilgė sujungta yra 5 kilom. ilgumo Sekenburgo kanalu su Nemunynu ir su 20 kilom. ilgumo Fridricho Didžiojo perkasu. Pastarasis įeina prie Labguvos (Labiau) miesto į Deimę, kuri savo keliu yra Pregelio prieupoiu. Tokiu būdu Gilgė yra vyriausi gysla laivams plaukyti ir medžiams leisti tarp Karaliaučiaus, Tilžės ir Kauno. Tūkstančiai laivų-laivelių ir sielių plauko jos nugara ten ir atgal, įnešdami gyvumo gana nutolusin kampelin.

Be minėtųjų jau upių, kurios su Nemunu rišasi, paminėti reikia dar šios: 1) Nemunyno upė su trimis savo versmėmis – Šneke, Dvarše ir Šalteikiu ir jų prieupiais: Timbre ir Lsukne. Pastaroji vėl su savo prieupiais: Parva, Pečkieme, Obeliais ir Arge, 2)Tovele, Grybe, Pelse, Loje, Alge, Akmene ir senąja Gilge.

Visos tos upės įteka į Kuršių mares. Nors nėra jos ilgos, tačiau tinka laivams plaukyti beveik ligi pat savo versmių. Be to pažymėtosios 1 ir 2 punkte upės sujungtos tarpusavy visa eile perkasų (kanalų), kurie lygiai tinka mažiems laivams plaukyti. Tas visas upių ir perkasų mezginys, trumpai sakant, sudaro visą Nemuno žemumą.

Nemunas su savo prieupiais ir upeliais Prūsų Lietuvoje turi išviso 344,79 kilom.

Be upių reikia dar minėti Kuršių ilgumo mares. Jos turi ploto 168,635 hektarus. Jos, tikrai sakant, priklauso prie vidurio vandenų.

Jos yra tik Danės upės įtaka sujungta su jūra. Marių vanduo yra gėlas, ne kaip Baltijos jūroje. Ilgumo marės turi 91 kilom., platumo – 45 kilom., gilumo gi siekia ligi 7 metrų.

Tiek marių pakraščiais, tiek upių pakrantėmis įsikūrė amžių bėgyje nemaža didokų, tirštai apgyventų kaimų – miestelių, kurių gyventojų skaičius siekia ligi 3000.

Visos tos žvejų kolonijos su tikrais lietuviškais namais, išpuoštais pagražinimais, su jų gražiais sodeliais ir švarumu daro gero įspūdžio. Gyventojai yra išimtinai lietuviai, kurie ligi šios dienos išlaikė savo kalbos ypatybes. Visi jie beveik minta iš žvejybos ir žuvų prekybos, kadangi marės, lyginai ir upės yra žuvingos. Daug pagaudami žuvies, žvejai turi gerų uždarbių, kiti gi jų ilgainiui ir turto susikrovė.

Lydeka.

Šaltinis: Mažosios Lietuvos vandenys ir jų ūkis. (1918, sausio 31). Lietuvos Aidas 14 (62), p. 2. [žiūrėta 2018-01-30]

Prieiga internete http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66464_2