1918 m. sausio 8 d. | Steponas Kairys | Kreipimąsis į Lietuvos piliečius ir pilietes

Prasidėjusios Lietuvių Brastoje Taikos derybos duoda mums vilties manyti, jog jau greitai nuslūgs visos iki šiol mūsų tėvynę slegiančios karo sunkenybės ir jog visa Lietuva veikiai įgaus laimingesnių sąlygų savo politiškam , kultūriškam ir socialiniam plėtojimui.

Steponas Kairys. Prie protokolo nr. 31
GERBIAMIEJI,
Lietuvos Taryba, apskelbdama Lietuvos nepriklausomybę, yra pavedusi man kreiptis į Lietuvos gyventojus su tokiu raštu.
Lietuvos piliečiai ir pilietės.
Prasidėjusios Lietuvių Brastoje Taikos derybos duoda mums vilties manyti, jog jau greitai nuslūgs visos iki šiol mūsų tėvynę slegiančios karo sunkenybės ir jog visa Lietuva veikiai įgaus laimingesnių sąlygų savo politiškam , kultūriškam ir socialiniam plėtojimui. Svarbiausiuoju šios vilties pagrindu yra viešai Rusijos ir Vokietijos pripažintas tautų apsisprendimo obalsis.
Lietuvos Taryba yra giliai įsitikinusi, jog kitokio viso mūsų krašto nusistatymo ir būti negali, kaip tik tasai, kurį yra nustačiusi rugsėjo 17-22 d. Vilniuje sušauktoji Lietuvių konferencija, kuri yra nutarusi: „Lietuvos liuosam plėtojimuisi reikalinga sudaryti iš jos nepriklausoma, demokratiškai sutvarkyta valstybė etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam gyvenimui korektyvomis.
Lietuvos tautinėms mažumoms turi būti patikrintos tinkamos jų kultūros reikalams sąlygos.
Galutinai nustatyti nepriklausomos Lietuvos pamatams ir jos santykiams su kaimynėmis valstybėmis turi būti sušauktas steigiamasis Lietuvos Seimas Vilniuje, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.“ Tasai nusistatymas Lietuvių konferencijos atstovų buvo plačiai paskelbtas po visą Lietuvą ir visų gyventojų plačiai priimtas. Buvusieji šiuo karo metu lietuvių seimai Amerikoje ir Petrograde yra lygiai taip pat susistatę.

—
Šaltinis: Eidintas A., Lopata R. Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914-1920 metų dokumentuose.Vilnius, 2017. P. 328