1918 m. spalio 1 d. | Monarchija ar respublika

Taipgi nepridera argumentuoti, kad esą per brangu užlaikyti karaliaus dvarą. Prezidento rinkimai visuomenei taipgi atseina labai brangiai, o prezidento bei jo aplinkybės užlaikymas atsieis gal dar brangiau, negu karaliaus dvaro užlaikymas. Stipri liaudies sudaryta vyriausybė su karaliumi savo priekyje – tai privalės būti mūsų tikslas.

Jau dažnai čia kalbėta apie tą klausimą, kokia valdijos forma Lietuvai tiktų labiau. Be abejo monarchiška. Tos pačios pažiūros ir lenkų laikraščiai sulig savo žemės sutvarkymo. Ūkininkų laikraštis „Polska“ rašo:

„Apie valdymo formą nuomonės skiriasi. Vieni nori respublikos valdžios su žmonių renkamu valdžios pirmininku, kurį, jei netinkamas, galima atstatyti ir pamainyti kitu. Nurodoma ir į tai, kad taip išlaidos būtų mažesnės, negu turint išlaikyti brangų karaliaus dvarą. Bet čia nepastebi, kokį sujudimą kas kartą sukelia pirmininko rinkimai. Tereikia tiktai atkreipti atidą į Lenkijos istoriją, kad įsitikinti, kiek Lenkija nukentėjo nuo dažnai kartojamų karaliaus rinkimų. Galingi lenkų priešai karalių rinkimą mokėjo išnaudoti savo naudai, ir po kiekvieno karaliaus rinkimo Lenkija buvo truputį silpnesnė.

Daug pavojingesnis tokis rinkimas dabar, kada Lenkija tepradeda politiškai atgimti ir partijų priešingumas joje dar gana aštrus. Esant pirmininko rinkimams, kitos valdijos greit rastų progos įsikišti į mūsų vidujus dalykus ir papirkdamos mėgintų duoti išrinkti pirmininką, prielankų jų užsieniniai politikai. Kitoje gi pusėje išrinkta valdijos galva privalo vaduotis tąja politikine pakraipa ir rinktis valdininkais tokius vyrus, ačiū kuriems ji pati išrinkta. Aišku, kad lenkų tauta stovi ant aukštesnio kultūros laipsnio negu rusų ir nėra ko bijotis, kad tokie vyrai kaip Trockis valdžią paimtų savo rankosna. Bet reikia su tuo skaitytis, kad ir Lenkijoje esama tokių gaivalų, kurie ir čia mėgins vykinti bolševikų rojų.

Užtikrinti tėvynės gerovei pakanka, kad liaudis savo atstovus renka lenkų seiman. Šitie nuspręs įstatymus, kuriuos ir karalius privalės pildyti. Karalius savo asmenyje atvaizdina valdijos galybę.

Ministeriai už visus karaliaus veikimus privalės atsakyti prieš seimą, tatai geriausiai patikrina, kad karalius neperžengs įstatymu nustatytųjų jam ribų.“

Taipgi nepridera argumentuoti, kad esą per brangu užlaikyti karaliaus dvarą. Prezidento rinkimai visuomenei taipgi atseina labai brangiai, o prezidento bei jo aplinkybės užlaikymas atsieis gal dar brangiau, negu karaliaus dvaro užlaikymas. Stipri liaudies sudaryta vyriausybė su karaliumi savo priekyje – tai privalės būti mūsų tikslas.


Šaltinis: Monarchija ar respublika. (1918, Spalio 1). Dabartis (151), p. 1-2. [žiūrėta 2018-09-30] Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/vbspi/content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_23952_1&mc=N
http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_23952_2

2+