1918 m. spalio 3 d. | Dėl gyvūnų ėmimo karo reikalams

Rytų karo vyriausias vadas, kaip ir Lietuvos karo valdžia ilgą laiką rūpestingai ieškojo, kaip susiradus būdas išviso sumažinti gyvulių reikalavimui iš gyventojų. To ieškojimo vaisiai yra tokie, kad jau numatomu laiku galės įvykti žymus tuo žvilgsniu palengvinimas.

Šių metų gegužės mėn.pabaigoje Lietuvos Tarybos Skundų Komisija buvo per laikraščius pranešusi gautąjį iš vokiečių valdžios atsakymą, kad ji, karo valdžia, akyvaizdoje didelių kariuomenės reikalavimų, mananti negalėsianti išvengti ateityje neėmus Lietuvoj iš gyventojų paskutinių karvių. Tokio ėmimo vykinimas grėsė dideliu pavojumi visam krašto ūkiui ir gyventojų ramybei ir todėl Lietuvos Taryba, kreipdama į tat karo karo valdžios domę, stengėsi – ar tai bendresniais pareiškimas, ar tai daugybe atskirų pavyzdžių, išrodyti jai būtiną reikalą ieškoti kelių apsaugoti krašto ūkiui nuo tokio gresiančio jam smūgio. Sąryšyje su tuo keliamas buvo klausimas ir apie tai, kad prie paskirstinėjimo neišvengiamų rekvizicijų galėtų veikiai dalyvauti krašto atstovybė ir kad išviso iš anksto gyventojams būtų žinoma, ko ir kiek reikės duoti. Taip pat buvo paliestas ir klausimas apie reikalingumą pakelti kainas už imamus gyvulius ir kitus ūkio daiktus.

Visais tais reikalais Lietuvos Tarybos Skundų Skyrius gavęs iš vokiečių valdžios ( Chef der Militarverting Litauen, abt. 4, Nr.2567,20.6.19) štai tokį atsakymą:

Rytų karo vyriausias vadas, kaip ir Lietuvos karo valdžia ilgą laiką rūpestingai ieškojo, kaip susiradus būdas išviso sumažinti gyvulių reikalavimui iš gyventojų. To ieškojimo vaisiai yra tokie, kad jau numatomu laiku galės įvykti žymus tuo žvilgsniu palengvinimas. Todėl ateity, užėjus reikalui imti gyvuliai, galima bus paskutinių karvių neliesti, ypač tokiais atsitikimais, kur toksai atėmimas žvelgiant į šeimyninį padėjimą ir į kitas atskirų gyventojų aplinkybes, juos ypač skaudžiai liestų. Bet karas tebesitęsia ir tebesijaučia visa sunkenybė, kurią jis ūkio gyvenimui uždeda ir, atsimenant tai, negalima išviso tvirtai prižadėti, kad jau niekados nebebus imamos paskutinės karvės.

Kai dėl nurodymo, kad būtų reikalinga iš anksto skelbti, kiek ir ko gyventojams reikės duoti ir kad jie patys galėtų dalyvauti prie paskirstymo, kur ir kiek privalo duoti, tai šis sumanymas bus vokiečių valdžios nuodugniai pasvarstytas. Išviso valdžia visiškai palankiai į šį sumanymą žiūri.

Kainos, kurios mokamos už gyvulius, tai yra aukštesnės vietų kainos. Kad jas dar padidinus, tai tas klausimas dar svarstomas. Bet veikiausiai apskričių viršininkams bus leistai, atsižvelgiant į vietų sąlygas mokėti ir aukštesnės kainos.

Lietuvos Tarybos Skundų Skyrius.

Arklių rekvizicija Prancūzijoje Pirmojo pasaulinio karo metais. (nuot. https://www.miestai.net)


Šaltinis: Dėl gyvūno ėmimo karo reikalams (1918, Spalio 3). Lietuvos aidas 96 (144), p. 4. [žiūrėta 2018-08-10] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66582&seqNr=4

3+