1918 m. vasario 14 d. | Bolševikai blefuoja

Bolševikų vadai panaikinę frontą, kurio jau ir taip per šimtus kilometrų nebuvę; bet jie tuo tarpu energingai dirba, kad iš armijos likučių sudarius stiprią raudonąją gvardiją. Jie tuo būdu tikisi sudaryti milioną kariuomenės. Ji tarnausianti tam, kad įsigalėjus pakraščių valstybėse.

Žinios iš Berlyno:

X Vasario 12 d. praneša iš Berlyno, jog Rytų fronte kariuomenės stovis, nežiūrint į Trockio pareiškimą, greitu laiku negalįs būti pakeistas dėl šių <Berl. Ztg.> paduodamų priežasčių: Bolševikų vadai panaikinę frontą, kurio jau ir taip per šimtus kilometrų nebuvę; bet jie tuo tarpu energingai dirba, kad iš armijos likučių sudarius stiprią raudonąją gvardiją. Jie tuo būdu tikisi sudaryti milioną kariuomenės. Ji tarnausianti tam, kad įsigalėjus pakraščių valstybėse. Sąryšyje su tuomi esąs įdomus atsitikimas, kad rusų vyriausiasis vadas, kurs nesąs patekęs lenkų nelaisvėn, kaip buvo pasklidę žinios, bevieliu telegrafu <į visus>  pranešęs apie karo baigimą ir apie demobilizaciją (nusiginklavimą), kuri turinti įvykti paprastu būdu. Tuo tarpu, trims valandoms praslinkus, išleidęs kitą įsakymą, kuriuo liepiama tos žinios nebeplatinti.

X <Berl. Lok.> rašo: Naują išrodymą, kad dabartiniai Rusijos valdovai vilingai ir veidmainiškai sakosi norį daryti taiką pateikiąs vienas vyriausiojo rusų vado įsakymas, kuriame kareiviai raginami įkalbinėti vokiečių kariuomenei, kad ji galabintų savo aficierius. Kol nėra nieko paaiškėję, negalima manyti, kad vokiečiai sutiktų mainyti karo stovį Rytų fronte.


Raudonoji gvardija, 1918 m.

Vokiečių dešinieji dėl taikos

<Deut. Tag.> rašo, jog politikų tarpe, kur esančios nušviečiamos vadovaujamos politikos pažiūros, esą manoma, kad Trockio pareiškimas, kaip ir pirma, esąs dviprasmis ir neaiškus. Šitos nuomonės sudarę naujas aplinkybes, kurios reikalaujančios gilesnio apmąstymo. Visų pirma nereikią užmiršti to fakto, kad sąjungininkams karas dar nebaigtas, nors Trockis karo galą ir paskelbęs. Dabar esanti pilna liuosybė sustoti kariavus ir užimtuosius kraštus užlaikyti savo rankose. Dėlei pačių bolševikų stovio reikia pastebėti, jog jiems kasdieną blogiau einasi. Ypačiai miniose pakilęs bruzdėjimas dėlei bolševikų kišimąsi į cerkvės dalykus. Viešas Maskvos vyskupo iškeikimas taip pat nepalikęs be reikšmės. Be to esąs didelis sujudimas dėl nuolatinių raudonosios gvardijos susikirtimų su minia. Visi tie dalykai gal patys savaime netolimoje ateityje išaiškinsią dalykų stovį. Bet, kol ateis tie laikai, dabar esąs patartinas kažkoks šaltas susilaikymas.


Šaltinis: Plačiame pasaulyje (1918, vasario 14). Lietuvos aidas 20 (68), p. 2. [žiūrėta 2018.02.10]. Prieiga internete:

http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66435_2