1918 m. vasario 14 d. | Wilhelm Kahmann | Praktikos darbas
Nors Lietuva yra žemės ūkio šalis, tačiau ji neprivalys palikti šalyje nė kitų darbo sričių, pavyzdžiui, technikos, idant ne per daug pakliuvus į svetimą malonę. Reikėtų padėti rimtai svarstyti rengimas technikos kursų ruošti inžinieriams ir kt. Lietuviai labai mėgsta užsiimti technikos klausimais, taigi šitokiam sumanymui vykinti yra gana rimto pagrindo.
Naujausiuoju Trockio sumanymu užimtojo krašto ateities išrišimas vėl liko atidėtas. Berods, abejotinas daiktas, bau vidurio valdijos su tuo sutiks. Vidurio valdijoms galutinasis užimtojo krašto reikalų sutvarkymas rūpi ne menkiau, kaip patiems jo gyventojams. Bet Trockiui vis pavyko tie dalykai kiek užvilkinti. O gal jis niekuomet nėra manęs apie kokį galutiną jų išrišimą. Bet dėl to anaiptol nėra ko nusiminti, nustoti vilties ir sudėjus rankas laukti, nieko neveikiant. Laikas brangus, ir jis būtinai reikia išnaudoti. Nors iš sykio ir nebus galima nustatyti galutinosios savo šalies tvarkos, bet vis reikia stropiai darbuotis ir ruošti būsimojo namo įtaisos. Pati šalis čia būtinai privalo užsiimti praktikos darbu, nes, kaip pamatysime, galimumo tam nestinga.
Lietuvos klestėjimo pagrindu turi būti tos šalies žemės ūkis. Kitoje šio numerio vietoje mes esame plačiau nurodę, kaip tas kraštas turės prakusti iš savo žemės ūkio. Ligi šiol, stingant atatinkamos ūkio tvarkos, tos šalies kultūra negalėjo patarpti. Tiesa, daugumas senųjų kliūčių, kaip rusų policijos spaudimas, prisirišimas prie senoviškųjų, dabar nebetinkamų ūkininkavimo įpročių ir didi jų muitai vakaruose – dabar jau nebėra. Bet mūsų gadynėje būtinai pridera naujoviškai ir sumaniau ūkininkauti. Reikia gerai pasirūpinti plačiu žemės nusausinimu ir šiaip įvairiais pertaisymais. Tam svarbu, kad ūkininkas visą savo lauką turėtų vienoje vietoje. Jei ūkininko laukas yra išmėtytas keliose vietose, toli nuo kita-kitos, tai sugaišta labai daug ir pasidaro daug bergždžio triūso bereikalingiems žygiams. Labai svarbu, kad pavyktų tinkamiau sutvarkyti ant ūkių esamieji mokesniai.
Jau tie keli nurodymai liudija, kokis didis darbas reikės atlikti vien tiktai žemės ūkio reikalams. Tiktai gilus ištyrimas, mokslo išdėstymai ir apšvietimas tegali atlikti tą darbą.
Žemės ūkis vis aiškiau rodo, kad ūkio lenktynėse geidžiamasis tikslas tegalima pasiekti tiktai veikiant bendrai. Naujoviškam ūkiui pasiskleisti yra tokių stiprių priešenybių, jog vienas žmogus turėtų išeikvoti baisiai daug jėgų jiems pergalėti ir šalia to pats išgyventi. Lietuva tuo atžvilgiu yra ypač nelaiminga dėl tautų mišrumo ir turi grumtis su žydais bei lenkais. Todėl reikia kuo labiau spiestis į bendroves. Padarytoji prieš karą pradžia jau yra įtikrinusi plačius sluoksnius, jog reikia telktis, ir taipo atlikti pradedamąjį darbą. Bet čia yra tiek daug darbo, jog tai minčiai įkūnyti reikia daug pajėgų. Ne tiktai prekyboje, bet ir žemės ūkyje reikia naudotis bendrumu. Čia prisideda dar sutvarkymas paskolos reikalų. Karo žaizdoms užgydyti reikės didžių paskolų, ir žmonių pinigų nepriteks tiems reikalams. Tuo be abejo turės pasirūpinti valdija.
Tvarkomas uogų derlius, 1917 m.
Nors Lietuva yra žemės ūkio šalis, tačiau ji neprivalys palikti šalyje nė kitų darbo sričių, pavyzdžiui, technikos, idant ne per daug pakliuvus į svetimą malonę. Reikėtų padėti rimtai svarstyti rengimas technikos kursų ruošti inžinieriams ir kt. Lietuviai labai mėgsta užsiimti technikos klausimais, taigi šitokiam sumanymui vykinti yra gana rimto pagrindo.
Ateities Lietuva privalys būti tokia valdija, kuri visose ir smulkiausiose savo šakose turės naujovišką sąrangą. Čia priklauso ir pačių gyventojų dalyvavimas krašto valdyme, būtent vietoms ir apskričiams tvarkyti. Reikės sudaryti įstatai vietovėms, taipo jau reikės paskirti patarėjai apskričiams, kurie privalys dalyvauti apskričių valdyboje. Tokis gyventojų dalyvavimas smulkiose valdybos šakose bus pamatas steigiant atatinkamam valdijos valdymuisi. Nes tokiu būdu priauga, išsiauklėja atatinkamų asmenų stambiesiems reikalams išrišti. Savavaldės valdijos sąranga privalo išaugti iš apačios, tada tiktai ji bus tvirta. Elgiantis atvirkščiai, ji neturėtų savyje stiprumo.
Per vis svarbesnis yra visuotinio gyventojų lavinimosi klausimas. Visi norėjimai dirbti, o ir gražiausieji atnaujinimo sumanymai nepasieks savo tikslo, jei visuotinis gyventojų išlavinimas nebus tiek pakilęs, kad nekliudomos galėtų augti ir plėtotis naujos idėjos. Visuotiniam gyventojų lavinimui jau yra padaryta pradžia, ir tas darbas vyksta gerai. Ateityje gyventojų troškimai privalys susijungti su vyriausybės pastangomis ir drauge siekti norimojo tikslo.
Čia tepaminėjome tiktai keletą sričių, kuriose bus galima ir reikės atlikti praktikos darbai. Nes praktikos darbai – tai šitos valandos reikalas. Praktikos darbas – tai geriausia priemonė sulaikyti politikų sąmonei nuo iškrypimo iš būtinybės kelio. Praktikos darbas politiką abiem kojom stato ant būtinybės pamato, jį saugoja nuo miglotų siekimų ir parodo daiktus taip, kokie jie iš tikro yra.
Šaltinis: Kahmann, W (1918, Vasario 14). Praktikos darbas. Dabartis (20), p. 1-2. [žiūrėta 2018-01-21] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23980&seqNr=1 http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23980&seqNr=2