1918 m. vasario 14 d. | Woodrow Wilson | Mes norime tokios taikos, kurią galime remti

Visuotinė taika negali įvykti iš pavienių galingų valdijų susitarimų. Visos dalyvaujančios šitame kare valdijos privalo susieiti ir susitarti dėlei klausimų, kurie kaip nors liečia tas valdijas.

Jungtinių Amerikos valdijų prezidentas Vilsonas kongrese laikė kalbą ir atsiliepė į Vokietijos kanclerio pareiškimą nuo sausio 8 d. ir į Austrijos ministerio Černino pareiškimą nuo sausio 5 d. Jau pirmajame savo sakinyje Vilsonas pratarė, kuriam tikslui buvo skiriama ta jo kalba, būtent supjudyti vokiečiams su jų sąjungininkais austrais. Jisai pasakė, jog Austrijos ministerio kalba buvusi prielanki, bet Vokietijos kancleris kalbėjęs neaiškiai ir dvejotinai. Juk žinome, kad tuokart abu ministeriu sulig turiniu pasakė tą patį. Iš tos Vilsono kalbos pranešame dar štai ką:

Visuotinė taika negali įvykti iš pavienių galingų valdijų susitarimų. Visos dalyvaujančios šitame kare valdijos privalo susieiti ir susitarti dėlei klausimų, kurie kaip nors liečia tas valdijas. Kiekvienas punktas privalo būti nuspręstas visų valdijų. Mes norime tokios taikos, kurią mes visi galime laiduoti ir remti. Nepriklausoma Lenkija, kuri privalo būti sudaryta iš visų neužginčijamai lenkiškų kraštų, kurie duriasi prie kitas-kito – tatai Europos sutarties reikalas ir privalo tapti pripažintas.

Paskui Vilsonas dar reikalavo, kad būtų paboti demokratiniai dėsniai, o pagalios užsipuolė ant vokiečių militarizmo. Jo kalba mums nesuteiks taikos, ypatingai, kad anglai dar nė manyte nemano užbaigti kraujo gožimo.


Šaltinis: Vilsonas kalbėjo. (1918, Vasario 14). Dabartis (20), p. 2. [žiūrėta 2018-01-21] Prieiga internete:  http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23980&seqNr=2