1918 m. vasario 19 d. | Kazys Bizauskas | Skuodui reikia vedėjo

Skuodas labiau yra liuosas nuo įvairių nenaudėlių. Skuodas stovi arti Bartavos ir Luobos upių santakos ir karo laike susilaukė net geležinkelio.

Skuodas (Sedos apskr.). Skuodo apylinkė yra pats žymiausias žiemos vakarų Lietuvos kraštas. Skuodas stovi daugelio kelių mazge: per Skuodą eina kelias nuo Telšių, Sedos, Ilakių per Darbėnus Kretingon ir Palangon; nuo Varinių, nuo Salantų, Mosėdžio į Kuršą, vienas Liepojon, kitas Prėkulin. Tai pats didžiausias kryžkelis be kitų kelių-kelelių. Netoliese stovi Liepoja, kurion eina įvairūs <transportai>, duodą bedarbiams žmonėms užsiėmimo, ir tuomi Skuodas labiau yra liuosas nuo įvairių nenaudėlių. Skuodas stovi arti Bartavos ir Luobos upių santakos ir karo laike susilaukė net geležinkelio. Bažnytiniu žvilgsniu Skuodas yra 15-os parapijų dekanatas.

O kur keli upeliai krūvon sueina, ten ir vanduo sraunesnis. Taip ir Skuodo lietuvių gyvenimas turėtų virte virti. Bet, deja atvažiavusiam iš Lietuvos, kur tėvynės pulsas labiau plaka, Skuoda atmosfera  rodosi truputį tvanki. Skuodiškiai nesuprato, kad tai geriausias prekybos ir pramonės punktas ir užsileido maitinti daugiau kaip šimtui žydiškių krautuvių… Mugių ir prekymečių būdavo daugybė, nes apie Skuodą daugybė didelių kaimų netoliese (už 3 varstų) Kuršas ir latviai naudojasi Skuodo prekėmis. Tuo tarpu lietuvių krautuvių teatsirado vos keturios. Mat, mūsų <vargo žmoneliai> ilgai nesusipranta. Bet juk ir <patarėjų> nebuvo. Kodėl Skuode negalėjo atsirasti <vartotojų draugijos> krautuvė, nemoku paaiškinti. Nebuvo čionai nė draugijų. Susilaukus (pirm karo) 2 monopolių, daugiau kaip 20-ties alinių, atsirado neilgam viens kits veiklesnis kunigas. Tad 1914 m. buvo įsteigta <Blaivybės> draugija, kurios dabar visai nebegirdėti, nors žmonės netikėtai daug anodijos geria. Dar seniau čionai buvo įsteigtas <Saulės> skyriaus knygynėlis, apie kurį dabar nieks nesirūpina, tarsi laukia, kada tos knygos išnyks ir nebedarys <klapato>. Karui užėjus viskas dingo. Vietoje buvusios keturklasės miesto mokyklos ir kelių liaudies mokyklų, čionai antrus metus tegyvuoja dviklasė mokykla su 2 mokytojais. Bažnytinis giedojimas stovi bene tik žemiau, negu kitose dekanato bažnyčiose. Čia jau nebereikia sakyti, kas kaltas. Kada ne kada čia girdėjai šiokį tokį chorą. Mokyklos vaikai mėgina giedoti, bet jie turi taikintis prie netaisyklingo žmonių giedojimo ir nustoja ūpo. Kodėl visa taip iširo? <Mums vedėjo nėra>, – sako žmonės. Žmonės puikiai užjaučia kiekvieną kilimo momentą. Gaila, kad nieks nenuvyko Vilniaus konferencijon ir nieko apie tai žmonėms nepranešė!.. Čion gal vaisingiau darbuotųsi viens kitas jaunuolis, kad būtų pritarimo, užuojautos silpno diego pradžiai.

K. B.

Skuodas, 1916 m.

Tiesiamas Skuodo geležinkelis, 1915 m.

Šaltinis: Bizauskas K. (1918, vasario 19). Įvairios žinios. Lietuvos aidas 22 (70), p. 3-4. [žiūrėta 2018.02.11]. Prieiga internete:

http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66433_3

http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66433_4