1918 m. vasario 22 d. | Vilniaus gatvių vardai

Šviešniec, Soltaniškiai, Šnipiškė, Tuskulanum: kas nėra skaitęs tų svetimų vardų anapus Neries (Vilijos), kas nėra mąstęs, kas jie tokie… O taipo-pat ir su gatvių vardais, kurie, per surusinimą arba netikrai išversti į vokiečių kalbą, yra nesuprantami. Pradėsime nuo tos miesto dalies anapus Žaliojo tilto. Zwierzyniec – Žvėrynas; Soltaniškiai arba Sultoniškiai – tai totorių dalis; Šnipiškė yra kilusi iš jos įkūrėjo Šnipo, pirklio pavardės. Tuskulanumas buvo kokio barono von Krahmerio nuosavybė. Šnipiškiuose kiekvienam keistai skamba gatvės vardas Pioromont. Skiemuo mont kilęs iš fransų kalbos ir reiškia kalną; Pioro buvo vieno generolo pavardė, karaliaujant Stanislovui Augustui (1764–95). Jo žemė ėjo nuo Kalvarijos gatvės, palei Pioromonto gatvę iki kapinių; pioro lietuviškai plunksna. Derevnico gatvė eina skersai; tas vardas yra kilęs iš gudiško žodžio derevnia (sodžius), o derevnica reiškia šaltyšių. Paskui dar yra solomiankos gatvė; slona – tai šiaudai. Piarų gatvė primena Piaristų broliją, kuriai prigulėjo šv. Rapolo bažnyčia. Šeškinės gatvės vardas yra kilęs iš žodžio šeškas.

Einame per Žaliąjį tiltą. Aplink Vilniaus senamiestį eina šitie štai priemiesčiai: Lukiškiai, kuriuos praminė nuo šv. Lukošiaus ir šv. Juozapo bažnyčios; Zakrei arba tikriaus Zakręs; kas lenkiškai reiškia vingį (Neries). Pagulenka, kilusi nuo pohulac, vadinasi, pasivaikštinėti; tame ruože kitados buvę daug smuklių. Ponarys – panėrys iš lietuviško [žodžio] – žemiau Neries. Paplavy – aptvinęs lankas. Belmont = gražus kalnas. Čia kitados buvęs dvaras, kurį paskui išdalinę į sklypus. Popovšizna – tai popų dalis. Rovne pole – lygus laukas. Čia yra pirma buvęs vienuolių dvaras. Antokol = Antakalnis. Kanoniko gatvė, kuri nuo Antakalnio eina į Vilnių – praminta pagal lateranų kanoniukų broliją. Visai už miesto eina Veršupio kelias – kelias viršum upės.

Filaretų gatvė savo vardą yra gavusi nuo slaptos studentų sąjungos, kuri buvo įsikūrusi prie buvusio Vilniaus universiteto. Netoliese nuo šitos yra Saskos Kempos gatvė. Tuo vardu vadinosi vienas namas, kurio savininkas šitą vardą buvo parsigabenęs iš Varšavos, kame upėje yra sala, kurią vadina kempa saska arba tikriau saska, vadinasi, saksų saba. Kairiame Vileikos šone yra Kopanicos gatvė; tatai aplamai reiškia perkasą. Subačiaus gatvė arba, tikriau, Sobačiaus gatvės; tas vardas yra kilęs iš žodžio sobaka – šuo. Toje gatvėje gyvendavo šunlupiai. Nuo šitos gatvės skirstosi Karlsbado, Betliejaus, Jeruzolimo ir Belvederio gatvės; tos savo vardus yra gavusios nuo esančių tenai viešbučių. Rasos gatvė savo vardą turi nuo buvusių čia kitados pievų. Rojumi vadina moterų vienuolijos sodną; todėl tą gatvę, kuri eina pro vienuoliją, praminė Rojaus gatve. Haidos gatvė savo vardą yra gavusi nuo vieno pirklio vokiečio. Bokšto gatvė tą vardą gavo nuo buvusių čia seniau miesto mūrų. Savičiaus gatvė praminta pagal vienos šeimos vardą. Skapokos gatvė tarp Rūmų gatvės ir Napoleono aikštės praminta Stanislovo Skapo, Zigmanto I (1506–48) sekretoriaus vardu; Skapui prigulėjusi visa ta gatvė. Chopino gatvė nieko bendro neturi su kompozitoriumi Chopinu; ji savo vardą gavo nuo alaus daryklos savininko, vokiečio Šoppeno. Arkangelo gatvė tikrai turi vadintis Archangelsko gatve. Boufalo kalną seniau vadino velniakalniu. Kalnas ir gatvė tą vardą yra gavę nuo Boufalų šeimos. Vingryno gatvės vardas yra pasidaręs iš sudarkyto lenkų žodžio Węgry; čia seniau gyvenę madjarai [vengrai] ir čigonai. Uosto gatvė seniau ėjo ligi Neries, taigi ji seniau teisėtai vadinosi Uosto gatve, nes čia buvo nedidelis uostas. Aukų gatvė Uosto gatvę sujungia su Lukiškių aikšte, ji savo vardą esanti gavusi nuo Muravjovo aukų, kurios toje vietoje paliko savo gyvybę. Bankininko ir geradario Juozapo Montvilos vardu yra praminta Montvilos gatvė. Boguslavo gatvėje kitados buvo kunigaikščio Boguslavo Radvilos rūmai. Tilto gatvė seniau vadinosi Katedros gatve. Rusai išgrindo šitą gatvę ir ją vadino Mostovaja, vadinasi, grįstinė; lenkai iš jos padarė Mostovą gatvę. Karaliaus gatve, kuri savo vardą yra įgijusi nuo karališko malūno, kuris buvo čia netoliese, nukankame į Botanikos gatvę ir toliau į Siūvėjų gatvę, kuri lietuviškai vadinasi Šereikiškių gatve.

Čia baigiame savo pasivaikščiojimą. Kitos Vilniaus gatvės kaip ir kituose miestuose pramintos vardais vietų, šeimų, bažnyčių ir t.t.

Šaltinis: Vilniaus gatvių vardai. (1918, Vasario 23). Dabartis (24), p. 3. [žiūrėta 2018-01-24] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23985&seqNr=3