1918 m. vasario 25 d. | Petras Klimas | Dienoraštis: Vokietija negalinti pripažinti Lietuvos nepriklausomybės

Šiandien Tarybos prezidiumas gavo iš Hertlingo (per Hoeppe) atsakymą į 16.II nutarimą. Būtent, jog „zur Zeir [šiuo metu] Vokietija negalinti pripažinti Lietuvos nepriklausomybės, kadangi 16.II nutarimas anuliuojąs 11.XII.1917 sutarimus. Jeigu Taryba grįžtų prie 11.XII nutarimų, tai pripažinimas būtų galimas. Patyrėme iš Berlyno, jog ukrainiečių delegacijoje Berlyne yra ir Voldemaras. Jis buvęs ir Brastoje. Į Vilnių atvažiuoti jo neleidžia. Jis dabar ketina važiuoti į Daniją ir Švediją. Lietuvos klausimas dabar jo žvilgsniu esąs labai nepatogiam stovyje. Bet šaukia prie ištvermės ir kantrybės. Tarybos nutarimas 16.II buvo skaitytas reichstage ir Groberis bei Davidas reikalavo Lietuvos nepriklausomybę pripažinti. Militarinės ir konservatorių partijos tuo tarpu, matyti, apsvaigę „vormaršais“ [žygiavimas pirmyn] Igauniuose [Estijoje] ir Rusijon — apie nieką kalbėti nenori — Deutchland ūber alles! [Vokietija aukščiau visko!]

Dabar Vilniuje privaryta belaisvių rusų ir šiaip grįžtančių į tėviškes lietuvių. Juos laiko kalėjime. Sklysta paskalos, jog Vokietija Rusijai padarė griežtą ultimatumą per 3 dienas visas vokiečių sąlygas pasirašyti. Kiaulės triumfuoja!

Vokiečius iš Militkverwaltung pykina, kad visa, kas čia darosi, tuojau sužino Berlynas. O mes turime šiokį tokį greitą kelią!

Reichstagas, XX a. pr.

Šaltinis: Petras Klimas. Dienoraštis 1915-1919. Čikaga, 1988. p. 227.