1918 m. vasario 7 d. | Gaisrininkų sargyba

Kiekvienas paprastas gaisrininkas gauna butą, kurą, šviesą, rūbus ir algos (dabar padidinta) po 75 markes; vedusieji dar gauna šeimapinigių po 3 markes nuo galvos. Vyresnieji gaisrininkai gauna algos daugiau, ligi 110 markių (vakmistrai); viršininkas 275 markes, padėjėjas 150 m. ir sekretorius 115 m. Be šių pinigų gaisrininkai dar gauna šiek tiek iš kitų pajamų.

Gaisrininkų sargyba. Apsaugoti miestą nuo gaisrų jau seniai yra Vilniuje įkurta gaisrininkų sargyba. Atėjus Vilniun vokiečiams, gaisrininkų sargyba neiširo, tik jos dalis su savo viršininku (brandmeisteriu) išbėgo Rusijon. Miesto Valdyba tuojau parinko naują viršininką ir papildė sargybą naujais gaisrininkais. Dabar gaisrininkų skaičius siekia 95 žmonių. Pagalbon sargybai vokiečių valdžia dar davė 4 kareivius su 8 arkliais.

Prie šios nuolatinės gaisrininkų sargybos yra įsikūrus savanorių gaisrininkų kuopelė, kurioje esti nuo 12 iki 20 žmonių. Jie tarnauja be algos, tik iš liuoso noro, stovi vakarais sargybą, eina sargybon į teatrus ir, gaisrui kilus, atbėga padėti gaisro gesinti. Šiaip visą dieną jie liuosi.

Vilniaus gaisrininkų sargyba, be vyriausiosios savo vietos (prie Dominikonų gat. nr. 2), turi dar 3 skyrius: po vieną Naujamiestyje, Snipiškyje ir Antakalnyje su 9-12 gaisrininkų ir 6-8 arkliais, dar 3 gaisrininkai sergsti nuolatos Gedimino kalne.

Gaisrininkų sargybos vyresnybė susideda iš vieno viršininko direktoriaus, vieno jo padėjėjo (inspektoriaus), vieno sekretoriaus, 4 vakmistrų, 5 vyresniųjų ir 4 žemesniųjų paaficierių. Be to yra dar sargyboje po kelis kalvius, šaltkalvius, račius, dailydes ir šikšnius, kurie atlieka visus reikalingiausius sargybos ūkiui darbus. Tarp šių amatininkų yra vienas lietuvis Pranas Galžiauskas, jau nebe jaunas žmogus, kuris puikiai sugeba įvairius iš medžio daiktus išdrožinėti. Jo rankų darbo išdrožtieji staliukai buvo išstatyti parodoje lietuvių ir gudų skyriuose. Jo darbo spintoms ir staliukams buvo mokama iki 1000 markių.

Tautų žvilgsniu pirmiau gaisrininkai laikė save kuone visi per lenkus. Tapus viršininku D. Siemaškai (lietuvis-gudas (?) ir padėjėju A. Rucevičiui (lietuvis) pradėjo rastis lietuvių ir gudų. Dabar vadina save lietuviais 18 gaisrininkų, o gudais 11, rusai 2, o kiti dar vis lenkai, nors tarp šių pastarųjų yra tokių pavardžių, kaip Jankūnas, Ūselis, Lelis ir kitų panašių.

Gaisrininko darbas juodas, bet nepersunkiausias; jis nudirba tik gaisro metu, o šiaip visą kitą liusoą nuo gaisrų laiką praleidžia lengviau. Yra gaisrininkų, kurie po 30 ir daugiau metų yra ištarnavę sargyboje. Prie rusų valdžios tokius gaisrininkus jau paliuosuodavo iš tarnybos ir jiems suteikdavo pensijos ligi gyvos galvos. Dabar Vilniaus gaisrininkų sargyboje yra kuo įvairiausių profesijų žmonių, kuriuos čia suspietė karo aplinkybės.

ar.

Gaisrai. Šių metų Sausio mėn. buvo Vilniuje 21 gaisras: 6 didesni ir 15 mažesnių.

ar.

Vilniaus ugniagesių kuopa 1916-1918 m. Ugniagesių gelbėtojų mokykla (www.ugm.lt).

Vilniaus ugniagesių ilgavežimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykla (www.ugm.lt).

Šaltinis: Gaisrininkų sargyba (1918, vasario 7). Lietuvos aidas 17 (65), p. 3. [žiūrėta 2018.02.07]. Prieiga internete:

http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66426_3