1918 m. vasario 7 d. | Marija Šveikauskytė-Klevinskienė | Į Lietuvos moteris
Jei moterys pačios nepasirūpins apie save, sunku yra reikalauti, kad kiti jas atmintų. Manau, kad visos Lietuvos moterys tvirčiau būtų susispietusios į kuopas, turėtų savo viešas organizacijas ir veikliau dalyvautų visuomenės gyvenime, gal tuomet būtų išvengusios to fakto, jog sušauktoje Lietuvių Konferencijoje nedalyvavo nė viena moterų atstovė.
Atgimus vilčiai sulaukti šviesesnės ateities laikų, Lietuvos gyvenimo pulsas, lyg iš sunkaus miego pabudęs, pradėjo gyviau plakti. Kasdien beveik tenka skaityti laikraščiuose apie naujai kylančias mokyklas, atgyjančias draugijas ir besiplėtojantį visuomenės gyvenimą. Tik dar ligšiol taip maža teko girdėti apie lietuves moteris. Rodos prieš karą, buvo jau besiplėtojančios ir gyvai pradedančios dirbti Lietuvių moterų draugijos ir gyvai pradedančios dirbti Lietuvių moterų draugijos, bet šiandien apie tat nėra jokios žinios. Kodėl taip?
Jei moterys pačios nepasirūpins apie save, sunku yra reikalauti, kad kiti jas atmintų. Manau, kad visos Lietuvos moterys tvirčiau būtų susispietusios į kuopas, turėtų savo viešas organizacijas ir veikliau dalyvautų visuomenės gyvenime, gal tuomet būtų išvengusios to fakto, jog sušauktoje Lietuvių Konferencijoje nedalyvavo nė viena moterų atstovė. Lietuviai pripažįsta savo moterims, rodos, lygias piliečių teises, bet atėjus progai patvirtinti tą pripažinimą, moters palieka lyg netyčia užmirštos. Nebuvo pamiršta pakviesti šios ar kitos partijos ar srovės atstovai, o visa pusė Lietuvos piliečių paliko užmiršta. Toks atsitikimas, rodos, turėtų skaudžiai užgauti visos Lietuvos moteris. Tuo tarpu taip maža dar kilo protesto balsų.
Mūsų tautos atgimimo istorija gali kuo puikiausiai išrodyti, kad atsirastų ir pas mus išlavintų moterų, kurios lygiai su vyrais galėtų darbuotis ir tartis savo tėvynės atstatyme. Nuo senų laikų moterys lietuvės darbavosi drauge su vyrais sunkiausiuose Lietuvos gyvenimo metuose, dar prieš spaudos atgavimą; kodėl gi dabar jos turėtų būti skaitomos atliekuonėmis visuomenės darbe?
Taip, žinoma, ir nėra. Trūksta tik joms tvirtesnės organizacijos ir veiklesnio dalyvavimo viešajame gyvenime.
Dabar kaip tik, mūsų šaliai ateities aušrai švintant, turėtų visos lietuvės moterys susiorganizuoti tvirtai į veiklias kuopas, draugijas, kurios turėtų dirbti ne tik miestuose, bet ir kiekviename miestelyje, sodžiuje; kiekviename Lietuvos užkampyje turėtų būti keliamas mūsų moterų lavinimosi ir susipratimo obalsis. Karo vėsulai Lietuvą aplankius, mūsų sodietis visokių aplinkybių varžomas, kartais puolė dvasios ir doros žvilgsnių. Tenka patvirtinti liūdnas faktas, kad daug mūsų sodiečių merginų jau nebe tos senovės dainų apdainuotas, rūtelių darželių ravėjėlės, ringuotų raštų, plonų drobių, skaisčios audėjėlės. Kaip liūdna ir skaudu žiūrėti, kaip greit prigyja mūsų sodiečių tarpe blogi papročiai, netikę pasielgimai, pareiviškai atšiaurūs apsiėjimo būdai.
Taigi iš vienos pusės karo aplinkybių tvirkinimas, o iš antros – jokio dvasinio palaikymo; niekas neatkreipia sielų šviesesnėn gyvenimo pusėn, nepaskleidžia švesesnių, prakilnesnių minčių.
Rodos čia kaip tik turėtų padirbėti moterų draugijos, kurių nariai taisytų sodžiaus merginoms, moterims paskaitas, vakarinius kursus, steigtų knygynus ir šventadieniais pamokomus pasilinksminimus.
Mūsų tautai švinta rytojaus aušra, o kokius piliečius, kokią naują kartą galės išauginti mūsų moterys, jei jų pačių sielose nebus šviesesnio jausmo, prakilnesnių idėjų. Žinoma, gi yra, jog niekas taip neatsiliepia vaiko sieloje, kaip motynos žodžiai, ir jaunųjų dienų įkvėpimai lieka švyturiais per visą žmogaus gyvenimą.
Lietuvos moterys turėtų dabar subrusti, darbuotis, viešai kelti susipratimo obalsį, kad visos lietuvės moterys nuo inteligentės ligi sodietės suprastų savo svarbųjį pašaukimo uždavinį, dabar ir ateičiai, kaipo pilietės motynos.
M. Šveikauskytė.
Marija Piaseckaitė-Šlapelienė su dukromis. Šios Lietuvos bajorų dukros Vilniuje įsteigtas knygynas ilgainiui tapo lietuvybės centru. (Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus) http://www.slapeliumuziejus.lt/slapeliai-4/asmenybes/marija-piaseckaite-slapeliene
Šaltinis: Klevinskienė-Šveikauskaitė M. (1918, vasario 7). Į Lietuvos moteris. Lietuvos aidas 17 (65), p. 1-2. [žiūrėta 2018.02.07]. Prieiga internete:
http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66426_1
http://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_66426_2