1918 m. vasario 9 d. | Įvairios žinios: Rusijos stovis ir bolševikų bandymai pavergti Suomiją

Vienas žymus lietuvis, kuris savo šalį ir jos ūkio bei politkos stovį gerai pažinsta, kuris betgi taip pat gerai žino ir dabartinį Rusijos padėjimą, kadangi pastaruoju laiku ilgokai viešėjo Rusijos pietuose, ligos dėlei ne per seniai turėjo iškeliauti užsienin. Tasai lietuvis apie dabartinį Rusijos padėjimą plačiai praneša mūsų darbabendriui ir tarpe kita ko sako štai ką:

Rusijoje, ypač žieminėje [šiaurinėje] jos dalyje ateinantį pavasarį ir vasarą tikrai turėts būti badmetis, kokio pasaulyje dar nėra buvę. Niekas žemės gyvenimu dabar nesirūpina. Dvarų savininkai išmušti arba išbėgioję. Dvaruose įsitaisė ūkininkai ir kareiviai, kurie, nesirūpindami ateitimi plačiai gyvena ir sunaudoja visus išteklius. Nė vienas nežino, ar ilgai jam teks būti toje vietoje, todėl ir nenori dirbti dėl kitų. Susisiekimas visiškai iširęs. Niekas nežiūri teisės, nė tvarkos. Anas lietuvis, kuriam, žinia, rūpi savos tautos ateitis, pareiškė, jog Lietuvai labai būtų negeistina, kad vokiečiai Trockiui pažadėtų savo kariuomenę iš čia atsiimti atgal. Jei vokiečiai savo kariuomenę išsivestų, tai bolševikams dar bevaldant ir Rusijai nesusitvarkius, užimtajam kraštui būtų tikra pražūtis. Badaujančiosios rusų minios užplūstų Lietuvą, kaip žiogų virtinės, visą išplėštų, išvogtų ir sudegintų, ir taipo sunaikintų visą šalies turtą ir kultūrą.

Bet tai dar ne pikčiausias daiktas. Dėl prasto maisto ir visuotinio ištvirkimo kai kuriose vietose esą paplitę limpamų ligų. Nesą ko abejoti, jog Rusijoje užeisiąs badas, o iš bado iškilsią baisiausių limpamų ligų. Rauplės, dėmėtoji šiltinė ir t.t. baisiausiai siaubiančios rytuose. Vokiečių kariuomenei tenkanti atsakomybė ir užduotis tų limpamų ligų neįleisti Lietuvon. Todėl reikia, kad Lietuvos ribos rytuose būtų saugojamos. Jisai, kaipo lietuvis, negalįs sutikti, kad vokiečiai išeitų iš užimtojo krašto.

Raudonosios gvardijos smarkavimas Suomijoje

Pasak leidžiamųjų Stockholme laikraščių, raudonosios gvardijos smarkavimas Elsinkiuose [Helsinkyje] eina vis baisyn. Per kiauras naktis tegirdėti tiktai šaudymas. Ir pereitą naktį sušaudė keletą žmonių.

Pasak geležinkelių valdininkų, raudonoji gvardija Elsinkiuose susilaukė paramos iš rusų kareivių. Buvusis Suomijos gvardijos generolas Silfverheidas, jau 70 metų amžiaus žmogus, narsiai gynėsi nuo ančpuolusių raudonosios gvardijos kareivių, bet anų buvo daugiau ir jis liko pergalėtas, nužudytas, subadytas durtuvais ir įkištas maišan. Karinis rusų tautos kamisorijos skyrius įsakė rusų kareivbiams Suomijoje remti raudonąją gvardiją.

Rusijos vyriausybė eina prieš Suomiją.

Trockis patikrino, kad kovos tarp suomių ir bolševikų kareivių teįvykusios tiktai per tai, kad rusai nesuskubo pasitraukti savo kareivių iš Suomijos. Gi pranešimai tam prieštarauja: būtent jie tvirtina, kad ir dabar dar tebesiunčia Suomijon daug kareivių, nes suomius nori užkariauti ir jų kraštą nuplėšti. Kaip čia tu tuo sutaikius Trockio reikalavimą, kad vokiečiai atsiimtų savo kariuomenę iš savarankių kraštų?

Šaltinis: Rusijos stovis. Juo toliau, juo vis pikčiau. (1918, Vasario 9). Dabartis (18), p. 1. [žiūrėta 2018-01-21] Prieiga internete:  http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23990&seqNr=1

Šaltinis: Raudonosios gvardijos smarkavimas Suomijoje (1918, Vasario 9). Dabartis (18), p. 1. [žiūrėta 2018-01-21]. Prieiga internete:  http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003956932?exId=23990&seqNr=1