1919 m. balandžio 14 d. | Lietuvos ir Lenkijos santykiai

Ministerių Kabinetas nusistatė, kad kalbant del karinių santykių su Lenkija, mūsų Delegacija Varšuvoj turi reikalauti, kad Lenkai neitų toliau tos linijos Gardino gubernijos, kurią dabar yra užėmę.

1919 04 14 Lietuvos Vyriausybės raštas Misijos į Lenkiją vadovui J. Šauliui, kuriame išdėstyti Misijai keliami uždaviniai

1919 m balandžio m. 14 d.

Ministerių Kabinetas nusistatė, kad kalbant del karinių santykių su Lenkija, mūsų Delegacija Varšuvoj turi reikalauti, kad Lenkai neitų toliau tos linijos Gardino gubernijos, kurią dabar yra užėmę. Ministerių Kabinetas nusistatė, kad kariškoji sutartis gali būti sudaroma tik sekančiomis sąlygomis:

1. turi būti pripažinta Lietuvos nepriklausomybė su sostine Vilniuje.

2. Gardino gubernija yra Lietuvos dalis ir civilinis Gardino gub. valdymas priklauso

Lietuvos Vyriausybei:

3. Visa Suvalkų gub. be jokių išimčių priklauso Lietuvos Vyriausybei, lenkų kariuomenė tuojaus turi būti iš ten išvesta.

Jurgis Šaulys su dukra


Vykstant karui su bolševikais, Lietuvos Vyriausybė bandė suderinti pozicijas su Lenkija, kuri taip pat kovojo su bolševikais. Istorijos bėgyje Lietuvos ir Lenkijos valstybės ne kartą bendromis jėgomis kovojo su grėsme iš Rytų. Tačiau šį kartą buvo itin sunku suderinti pozicijas, nes tautiniais pagrindais kuriamos Lietuvos ir Lenkijos valstybės pretendavo ir į tas pačias teritorijas, o nei viena nenorėjo nusileisti. Šiame rašte Vyriausybė patvirtina misijai į Varšuvą Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarą Jurgį Šaulį, turintį gerų pažįstamų tarp autoritetingų Lenkijos politinio elito atstovų. Lietuva iš Lenkijos pusės reikalauja pripažinti Lietuvai ne tik istorinę sostinę Vilnių, bet ir buvusias Suvalkų ir Gardino gubernijas į kurias pretendavo Lenkija. Pietinėje Suvalkų gubernijos dalyje ir Gardino gubernijoje teritorijose buvo labai mažai etninių lietuvių, todėl toks griežtas reikalavimas buvo iškart pasmerktas nesėkmei, o Lenkijos pusė ėmė reikšti pretenzijas ir į Vilniaus guberniją.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita


Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 121.

Fotografijos prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biRecordId=156101

3+