1919 m. balandžio 16 d. | Įgaliojimas misijai į Lenkiją

Ši Misija gavo instrukcijas: 1) tartis ir vesti derybas su Lenkų Vyriausybe delei bendro šių dviejų Valstybių nepriklausomybės pripažinimo. 2) užmegzti tarp judviejų diplomatinius ir ekonominius santykius.

Į G A L I O J I M A S.

Lietuvos Vyriausybė deleguoja į Lenkiją šią Misiją, į kurią įeina P. P. Dr. Jurgis ŠAULYS, Valstybės Tarybos narys, Įgaliotasis Ministeris ir šios Misijos Pirmininkas; Vladas DAUMANTAS, Užsienio Reikalų Ministerijos Atstovas; Karininkas M. VELYKIS, Karinis Atašė. Ši Misija gavo instrukcijas:

1) tartis ir vesti derybas su Lenkų Vyriausybe delei bendro šių dviejų Valstybių nepriklausomybės pripažinimo.

2) užmegzti tarp judviejų diplomatinius ir ekonominius santykius.

3) susitarti delei bendro veikimo prieš bolševikų antplūdį, nustatant, koks turėtų būti padėjimas ir santykiai tų dviejų Valstybių kariuomenės dalių, kurios turėtų veikti kitos Valstybės teritorijoje, tą sąlyga, kad toji kariuomenė neįgija dėl to jokių teisių ar privilegijų administracijos ir politikos srityje.

Misija yra įgaliota daryti preliminares sutartis sulyg aukščiau nustatytų punktų.

Šios sutartys teįgyja galios ratifikavus jas abiem Vyriausybėm. Šis įgaliojimas yra paliudijimu Misijos nariams, einant jiems savo pareigas.

M. Sleževičius

Ministeris Pirmininkas ir

Užsienio Reikalų Ministerijos Valdytojas.


Tuometinio Lietuvos ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministro Mykolo Sleževičiaus idėja bandyti susitarti su Lenkija buvo nelengva, nes šalių interesai dėl teritorijų susikirto. Todėl jai buvo parinkti itin ryškūs žmonės – Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos Tarybos vienas aktyviausių narių Jurgis Šaulys bei sunkiausiu nepriklausomybei metu krašto apsaugos ministro pareigas užėmęs Mykolas Vėlykis. Abu buvo artimi ministro pirmininko bendradarbiai. M. Sleževičius – viena daugiausiai nuveikusių, bet nepelnytai pamirštų Lietuvos istorijos asmenybių. Pagal profesiją advokatas, M. Sleževičius spėjo padirbėti įvairiausius darbus – nuo Kauno miesto savivaldybės iki masonų (laisvųjų mūrininkų) organizavimo Lietuvoje. Tačiau svarbiausia, kad kritiniais momentais jis ne sykį ėmėsi vadovauti Lietuvos Vyriausybėms ir ne kartą gynė Lietuvą nuo pavojų.  Nors M. Sleževičius buvo didelis tautinės Lietuvos architektas ir žymiai nusipelnė lietuvių tautai, jo valstybės modelyje daug pagarbos sulaukdavo ir tautinės mažumos, ypač Lietuvos žydai, kurie labai gerbė M. Sleževičių.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita


Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 120.

Nuotraukos šaltinis: Lietuvos albumas, Vilnius: Spindulys, 1990 (orig. Kaunas, 1921).

4+