1919 m. balandžio 21 d. | Naujoji valdžia

Iš brolių galima laukti daugiau atvirumo ir geresnio išaiškinimo savo planų ir pažiūrų. Mes-gi iš savo pusės turime pabrėžti: „lietuvių krūtinės negalės pilnai kvepuoti laisvės laime, jei jie neturės savo sostinės – Vilniaus“.

Turime naują valdžią. Bolševikai išvaryti, lenkai užėmė Vilnių. Ar mes, lietuviai, tuo turime džiaugtis, ar del to liūdėti? Daug kuo galime pasidžiaugti. Bolševikų prievarta buvo jau pasidariusi persunki; bolševikų penėjimas savo vienpusiška „skerdynių“ literatūra perdaug nusibodo; bolševikų „teisybė“ su jų šnipinėjimais, kratomis, su sodinimu visai nekaltų žmonių kalėjiman, su varymu iš butų, su konfiskacijomis turto, maisto, drabužių, su savo mobilizacijomis – mus visus nervingais padarė. Lenkams atėjus, mes laisviau atsidvėsėme, ir mūsų nervai sustiprėjo.

Bet išliuosavimo iš bolševikų prievartos mes laukėme ne iš lenkų, tik lietuvių. Ir tai mums džiaugsmą šiek-tiek sumažina ir sukelia šiokių tokių abejojimų. Ir štai del ko.

Lenkai, užėmė Vilnių, išleido atsišaukimus, kuriais pažada ne naują prievartą, ne naują okupaciją, tik apsaugą mūsų namų, žemės, kalbos ir tikybos, prižada gerbti teisę kiekvieno mūsų krašto piliečio be tikėjimų ir tautų skirtumo; pažada leisti patiems nuspręsti savo likimą. Obalsiai, be abejo, gražūs, iškilūs! Bet atsišaukimo tonas labai atsargus. Visai nepažymėta, kas lenkus privertė ateiti Vilniun „su senu, jų širdyse gyvu ir nesuteptu obalsiu: Laisvi su Laisvais, Lygūs su Lygiais, už jūsų ir mūsų Laisvę!“

Lietuvos likimas, kaip matyti, Paryžiuje dar nenuspręstas. Siūloma unija lenkų su lietuviais. Ir, štai, delko lenkai ateina senosios unijos obalsiais. Tik mes žinome, lenkai atėjo vieni, nesusitarę su Kauno lietuviais. Atsišaukime nepasakyta nei pusės žodžio apie svarbiausius, paliečiančius mus, lietuvius, dalykus. Nutylėjimas svarbiausių klausimų kaip tiktai ir parodo, kad atsišaukimo tonas nenuoširdus. Iš brolių galima laukti daugiau atvirumo ir geresnio išaiškinimo savo planų ir pažiūrų. Mes-gi iš savo pusės turime pabrėžti: „lietuvių krūtinės negalės pilnai kvepuoti laisvės laime, jei jie neturės savo sostinės – Vilniaus“.

J. Š.

Plakatas „Vilnius – Lietuvos sostinė“. Išleido A. Laukžemis. Apie 1920 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Šaltinis: Naujoji valdžia (1919, Balandžio 25). Nepriklausomoji Lietuva (1), p. 1. [žiūrėta 2019-04-17]

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C10000395128?exId=99171&seqNr=1

Plakato prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0004155452