1919 m. balandžio 7 d. | Mūsų dainelės

Mūsų dainelės. Antroji dalis. Surinko ir suharmonizavo 4-ms balsams Kun. Teodoras Brazys. Leidėjas Kun. P. Dogelis. Vilnius. Juozapo Zavadzkio spaustuvėje.

Teodoro Brazio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų rinkinio „Mūsų dainelės“ antroji dalis, išleista Vilniuje, 1919 m. Kauno miesto muziejaus fondai


Teodoras Brazys (1870–1930) vaikystėje mokėsi vargonuoti pas Pabiržės vargonininką, vėliau pusantrų metų pasitobulinęs Kaune, pas katedros vargonininką Juozą Kalvaitį, savarankiškai vargonininkavo Josvainiuose, Pabiržėje.

Mokslo troškimas atvedė jį į Vilniaus kunigų seminariją, kurią  baigė 1900 m. ir buvo įšventintas kunigu, T. Brazys sugebėjo derinti dvasininko ir muziko pašaukimą: kunigavo, vadovavo chorams.

1905–1907 m. T. Brazys studijavo Regensburgo aukštojoje muzikos mokykloje.

1907–1917 m. jis buvo Vilniaus kunigų seminarijos dėtytojas ir giedojimo mokytojas, taip pat Vilniaus lietuvių gimnazijos pirmasis muzikos mokytojas, katedros choro ir orkestro dirigentas. Jo vadovaujamas 120 dalyvių choras turėjo sukaupęs didelį ir įvairų repertuarą, buvo laikomas vienu pajėgiausių Lietuvoje.

T. Brazys aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, rūpinosi lietuvių teisėmis spręsti savo krašto likimą, siekti visiškos nepriklausomybės. Tai nepatiko lenkams, dėl to Vilniaus vyskupijos administratorius kun. Kazimieras Mikalojus Michalkevičius atleido Brazį iš seminarijos dėstytojo ir katedros vikaro pareigų ir kuriam laikui suspendavo jo kunigystę. Dvasinius sukrėtimus jam padėjo išgyventi platūs kultūriniai interesai, pirmiausia – rūpestis dėl lietuvių liaudies dainų išlikimo. Jis apsigyveno Dzūkijoje ir ėmė rinkti lietuvių liaudies dainas, užrašė apie 2000 melodijų. Dalis jų buvo išleista įvairiuose rinkiniuose. Apie lietuvių liaudies dainas T. Brazys kalbėjo ir rašė su didele meile: „…Mūsų tautinės gaidos – tai brangiausi ir puikiausi muzikos perlai, kuriais mes gėrėtis, puoštis ir prieš nelietuvius didžiuotis galime.“

Kai Vilniaus vyskupu buvo paskirtas Jurgis Matulaitis, bausmė T. Braziui buvo panaikinta, tačiau jis kurį laiką tęsė muzikinį-tiriąmąjį ir kūrybinį darbą.

Vėliau, apsigyvenęs Kaune, dėstė Kunigų seminarijoje, Kauno universiteto Teologijos-folosofijos fakultete, J. Naujalio vargonininkų kursuose, daug rašė periodinėje spaudoje. T. Brazys tyrė grigališkąjį choralą, M. Mažvydo surinktas giesmes.

Sukūrė kantatų, mišių, bažnytinių giesmių, himnų, suharmonizavo apie 150 liaudies dainų.

Greta pirmųjų lietuviškų muzikos vadovėlių „Giedojimo mokykla“ (1920), „Muzikos teorija“ (1922), „Harmonija“ (1926), „Choralo mokykla“ (1926), T. Brazys išleido keturis dainų sąsiuvinius „Mūsų dainelės“ (I – 1918, II – 1919, III ir IV – 1923).

Kauno miesto muziejaus muziejininkė Kristina Vaitkūnienė

3+