1919 m. birželio 12 d. | Apie derybų su Lietuvos atstovais tolesnę eigą

Kokias garantijas gali suteikti Lietuvos Vyriausybė, kad vokiečių karinės pajėgos neįžengs paskui lietuvių civilinę valdžią, kaip tai įvyko teritorijose, dabar pavaldžiose Lietuvos Vyriausybei?

Įgaliotasis ministras p. Staniszewskis pasakė p. Sleževičiui, kad yra labai patenkintas, galėdamas jam perduoti geras naujienas, ypač susijusias su tuo, kad Lenkijos Vyriausybė, siekdama pradėti derybas su Lietuvos Vyriausybe, sutinka, jog pirmiausia būtų sprendžiamas civilinės valdžios perdavimo į lietuvių rankas klausimas; turėdami mintyje tai, kad p. Sleževičius, kalbėdamas apie civilinės valdžios perdavimą į lietuvių rankas, nepatikslino, apie kokias teritorijas čia kalbama (pirmąkart p. Sleževičius sakė, kad civilinė valdžia turi pereiti į lietuvių rankas buvusio Oberosto teritorijose, o antrąkart jis kalbėjo apie teritorijas, kuriose seniau būta lietuvių valdžios), mes prašome p. užsienio reikalų ministrą suformuluoti savo pageidavimą tiksliau. Be to, atsižvelgdami į tai, kad tokio valdžios perdavimo proga gali iškilti visokių problemų, mes jam pateikėme tokius klausimus:

1) Kokios yra tikslios sienos teritorijų, kuriose Lietuvos Vyriausybė nori perimti

civilinę valdžią į savo rankas?

2) Kokias garantijas gali suteikti Lietuvos Vyriausybė, kad vokiečių karinės pajėgos

neįžengs paskui lietuvių civilinę valdžią, kaip tai įvyko teritorijose, dabar pavaldžiose

Lietuvos Vyriausybei?

3) Kokie bus civilinės ir karinės valdžios santykiai?

4) Kieno rankose liks geležinkelis?

5) Kas užsiims civilių gyventojų aprūpinimu lietuvių valdžios užimtose teritorijose?

6) Kaip Lietuvos Vyriausybė mano spręsti kalbos vartojimo klausimą viešajame

gyvenime ir mokyklose teritorijose, gyvenamose daugiausia lenkų ir baltarusių gyventojų?

7) Kaip Lietuvos Vyriausybė žada spręsti lenkų valdžios atstovų, kurie iki šiol

atlieka savo funkcijas, klausimą?

8) Valdžios perėmimo forma ir data.

[1919 06 12 Lenkijos misijos Lietuvoje vadovo S. Staniszewskio ataskaita Lenkijos užsienio reikalų ministerijai apie derybų su Lietuvos atstovais tolesnę eigą.]

Lenkijos kovų su Sovietų Rusija frontas. Iliustracija iš leidinio Norman Davies, White Eagle, Red Star: The Polish–Soviet War, 1919–20, London, 1972.

Stanislavas Staniševskis. Nuotrauka iš „Tygodnik Illustrowany“ (liet. Iliustruotas Savaitraštis), nr. 36.

Šiame rašte Lenkijos pusė rodo, kad ji leidžiasi į derybas ir atsižvelgia į Mykolo Sleževičiaus perduotus Lietuvos Vyriausybės pasiūlymus. Svarbiausi klausimai, kuriais buvo sunku susitarti buvo teritorinis klausimas, nes abi šalys pretendavo į tas pačias teritorijas buv. Vilniaus, Gardino ir Suvalkų gubernijose, bei Lenkijos baimė, kad greta Lietuvos kariuomenės į šias teritorijas įžengs ir kartu prieš bolševikus Lietuvai kovoti padėję vokiečių daliniai.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita

Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 203.

Fotografijos prieiga internete: https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/foto/staniszewski-stanislaw-tygodnik-ilustrowany-1917-nr-36-s-445