1919 m. birželio 13 d. | Prašymas nustatyti laikiną demarkacijos liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių

Lenkai Lietuvos teritorijoje juda į vakarus nuo Vilniaus ir užėmė dalį Kaišiadorių ir Alytaus apskričių, kuriose nėra bolševikų kariuomenės. Prašome Antantės Vyriausybių, kad maloniai sutiktų įtikinti Lenkijos Vyriausybę sustabdyti invaziją į Lietuvos teritoriją, neturinčią nieko bendra su kova prieš bolševikus <…>

Ponai,

Laikinoji Lietuvos Vyriausybė mus įpareigoja nedelsiant pranešti Sąjungininkų

Aukščiausiajai Tarybai šią žinią:

Lenkai Lietuvos teritorijoje juda į vakarus nuo Vilniaus ir užėmė dalį Kaišiadorių

ir Alytaus apskričių, kuriose nėra bolševikų kariuomenės.

Prašome Antantės Vyriausybių, kad maloniai sutiktų įtikinti Lenkijos Vyriausybę

sustabdyti invaziją į Lietuvos teritoriją, neturinčią nieko bendra su kova prieš bolševikus,

ir sudaryti sutartį su Lietuvos Vyriausybe dėl laikinos demarkacijos linijos tarp

Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių.

Tokiomis sąlygomis Lietuvos delegacija Taikos konferencijoje prašo Sąjungininkų

Aukščiausiosios Tarybos, kad šioji maloniai sutiktų padaryti įtaką Lenkijos Vyriausybei,

siekiant nustatyti tą laikiną demarkacijos liniją tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių.

Ponai, priimkite mūsų didžios pagarbos pareiškimą.

Sekretorius

E. Galvanauskas

Lietuvos delegacijos Taikos konferencijoje pirmininkas

A. Voldemaras

[1919 06 13 Lietuvos delegacijos prie Taikos konferencijos pirmininko A. Voldemaro nota Sąjungininkų Aukščiausiajai Tarybai, prašanti nustatyti laikiną demarkacijos liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių.]

Versalio taikos konferencijos akimirka. 1919 m. Iliustracija iš Michael S. Neiberg, The Treaty of Versailles. A Concise History, Oxford University Press, 2017, p. 5


Šiame rašte Lietuvos pasiuntinys Versalio taikos konferencijoje Augustinas Voldemaras, matydamas, kad Lenkijos kariuomenė, motyvuodama prevenciniu pasipriešinimu Raudonajai armijai, užėmė ir dalį Lietuvos teritorijos, apeliuoja į Vakarų šalis, prašo, kad šios nustatytų aiškias ribas, už kurių Lenkijos kariuomenė negalėtų įžengti.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita


Dokumento šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 217.

6+