1919 m. birželio 19 d. | Kareivis ir Tėvynė
Jau senovėje pastebėta, kad kovoje nugali dažniausiai ne kareivių skaičius ir net ne jų ginklai, bet tėvynės meilė ir pasišventimas jos garbei. Jei kareivis myli tėvynę, tai jis lengviau pakelia visus vargus ir sunkenybes, kurių pilnas jo gyvenimas.
Kareivis yra ginkluotas žmogus, kurio svarbiausioji pareiga yra ginti tėvynė nuo priešininkų. Jau senų senovėje, kai žmonės vos tik pradėjo telktis į tautas ir meksti valstybės ryšius, turėjo atsirasti ir kareivių. Kiekviena tauta norėjo kuo toliausia išplėsti savo sienas; o tai buvo galima atsiekti tik ginklu rankoje. Antra vertus, puolant vienai tautai kitos plotą, toji buvo verčiama gintis; tam taip pat buvo reikalinga kareivių. Taigi tarp kareivio ir tėvynės jau iš pat pradžių atsirado artimas ryšis.
Jau senovėje pastebėta, kad kovoje nugali dažniausiai ne kareivių skaičius ir net ne jų ginklai, bet tėvynės meilė ir pasišventimas jos garbei. Jei kareivis myli tėvynę, tai jis lengviau pakelia visus vargus ir sunkenybes, kurių pilnas jo gyvenimas. Pavyzdžiui, mažutė graikų tautelė, išsiskirsčiusi atskirais miestais –valstybėlėmis, tėvynės meilės vedama, įstengė ne tiktai atsiginti persų milžino, kuris turėjo apžiojęs visą pryšakinę Aziją ir buvo atvedęs į Graikiją nesuskaitomą savo kariuomenę, bet dargi išplėšė jam keletą miestų Azijos pakrantėje. O tai atsitiko tik todėl, kad graikai labai mylėjo savo tėvynę, o persų kareiviai ėjo tik varu savo karaliaus varomi. Dar vėliau, narsių makedonų ir graikų būrelis, Aleksandro Makedoniečio vedamas, sugriovė visą tą milžinišką persų valstybę.
Kas gi atsitiko graikams ir makedonams, kai jie, besiriedami tarp savęs, nustojo tėvynės mylėję? Jie buvo užkariauti narsiųjų romėnų.
Šaltinis: „Kariškių žodis“, 1919 m. birželio 19 d. Nr. 5, p. 38
Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=48867&biRecordId=4490