1919 m. birželio 23 d. | Raštas Prancūzijos karinės misijos Lietuvoje vadovui C. Reboul
Lietuvos Vyriausybė gavo Prancūzijos karinės misijos pranešimą, kad Aukštosios Antantės Vyriausybės, tarpininkaujamos jų karinių misijų Lietuvoje, nubrėžė demarkacijos liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių.
Lietuvos Vyriausybė gavo Prancūzijos karinės misijos pranešimą, kad Aukštosios Antantės Vyriausybės, tarpininkaujamos jų karinių misijų Lietuvoje, nubrėžė demarkacijos liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių. Lietuvos Vyriausybė turi garbės pareikšti nuoširdžią padėką Aukštosioms Antantės Vyriausybėms, jog šios patenkino jos pageidavimus, ir prašo Prancūzijos karinės misijos, kad maloniai sutiktų perduoti jos padėką Aukštosioms Antantės Vyriausybėms. Lietuvos Vyriausybė tikėjosi, kad nustatant demarkacijos liniją galėtų dalyvauti Lietuvos Vyriausybės atstovas, kuris pristatytų gyvybinius Lietuvos valstybės interesus. Lietuvos Vyriausybė turi garbės atkreipti dėmesį į tai, jog demarkacijos linija (nors ji yra tik laikina) buvo nubrėžta per Lietuvos teritorijas taip, kad nuo Lietuvos galima atplėšti jos dalį, ją atiduoti Lenkijos kariuomenės įtakai; jog Lietuvos miestai Vilnius ir Gardinas atiduoti lenkams; jog svarbios geležinkelio linijos Gardinas–Vilnius ir Gardinas–Daugpilis, kurios buvo perduotos lenkams, Lietuvai yra strategiškai būtinos, kovojant su rusų bolševikais. Dabar Lietuvos Vyriausybė turi garbės pabrėžti, kad šių linijų perdavimas lenkams turės pražūtingų padarinių Lietuvos kariuomenės akcijoms prieš rusų bolševikus. Lietuvos Vyriausybė apgailestauja, kad lenkai gavo teisę kitoje demarkacijos linijos pusėje vykdyti ne tik karines, bet ir policines funkcijas, dėl ko jie bet kada turi teisę suimti, daryti kratas, bausti ir visokiais būdais persekioti Lietuvos piliečius, kurie nepritaria Lenkijos siekiams. Lietuvos Vyriausybė dėkoja Aukštosioms Antantės Vyriausybėms už demarkacijos liniją, kuri bent dalį Lietuvos saugo nuo Lenkijos puldinėjimų; bet nepaisant to ji negali neatkreipti dėmesio į anksčiau minėtus skaudžius faktus ir prašo, kad policinės funkcijos kitoje demarkacijos linijos pusėje nebūtų priskirtos lenkams ir kad ten tuoj pat būtų įvestas toks Lietuvos valstybės valdymas, kokį Lietuvos Vyriausybė pasiūlė savo rašte Lenkijos Vyriausybės įgaliotiniui p. Staniszewskiui, kur iškėlė Lenkijos Vyriausybei sąlygas, kuriomis Lietuvos Vyriausybė galėtų vesti derybas su lenkais.
Ministrų Tarybos Pirmininkas ir Užsienio reikalų ministerijos vadovas
M. Sleževičius
[1919 06 23. Kaunas. Lietuvos Ministro Pirmininko M. Sleževičiaus raštas Prancūzijos karinės misijos Lietuvoje vadovui C. Reboul, atsiliepiant į jo pranešimą, informuojantį apie demarkacijos linijos nustatymą.]
Šiame rašte Lietuvos ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Mykolas Sleževičius kreipiasi į Prancūzijos karinės misijos Lietuvoje vadovą generolą Alexandre Reboul, kuriame protestuoja, kad Prancūzijos Lietuvoje išvesta demarkacijos linija paliko Vilnių ir Gardiną Lenkijos pusėje, kartu pasidžiaugdama, kad linija buvo išvesta taip pripažįstant Lietuvos teises tvarkytis, nors ir mažesnėje teritorijoje nei pageidavo Lietuvos vyriausybė.
Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita
Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 219.
Fotografijos prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/KVB/C130000499313