1919 m. birželio 5 d. | Dėl kareivių dainų

Tikras lietuvis, užgirdęs mieste giedant kareivius kurią nors jautrią mūsų tautos dainą, ne tik pasijaučia esąs tikras savo šalies šeimininkas, bet visu puikumu, visu linksmumu bei lengvu ūpu persikelia mūsų sodžiun, kur tos dainos yra gimusios ir kur jos, ypač vasaros metu, yra giedamos.

Tikras lietuvis, užgirdęs mieste giedant kareivius kurią nors jautrią mūsų tautos dainą, ne tik pasijaučia esąs tikras savo šalies šeimininkas, bet visu puikumu, visu linksmumu bei lengvu ūpu persikelia mūsų sodžiun, kur tos dainos yra gimusios ir kur jos, ypač vasaros metu, yra giedamos. Lietuvis be dainos vis tiek, kaip be Lietuvos.

Pavasarį, sodams žydint, mūsų karo laimėjimams augant, kareivių dainos Kaune duoda kartais prigimties teatru pasiguosti. Girdi, kad visi Kauno miesto kalnai klauso ir girdi, kaip būrelis kareivių tvirčiausiais balsais, kaip jokiam teatre, vedžioja tą bei kitą dainą.

Kiekvienas svetimtautis, nors griežčiausiai būtų nusistatęs prieš Lietuvą, pripažins, kad Kaunas visai nebeteko rusų antmetamos spalvos, su rusų kareivių dainuojamomis dainomis išdulkėjo visas rusų „švietimas“.

Bet iš visa ko matyti, kad dainos yra dainuojamos tos, kurios kam galvon ateina, visai nežiūrima į dainuojamas dainas lietuvių dvasios akimis. Labai dažnai atsitinka, kad mūsų kareiviai dainuoja lietuviškus žodžius, bet visai rusų melodija. Kaip tos melodijos atsirado kareivių tarpe, sunku pasakyti, tik galime spėti, kad lietuviški žodžiai yra taikomi prie svetimos melodijos. Čia jau kaltė kareivių chorvedžių.

Delto, kalbant apie kareivių dainas, veržiasi mintis, ar nevertėtų tam tikroms įstaigoms bei žmonėms sutvarkyti kareivių dainuojamas dainas. Imant pavyzdį iš kitų tautų, kur yra visa eilė dainų knygelių su gaidomis ir be gaidų, reikėtų, kad ir mūsų kareiviai ir kareivių chorvedžiai turėtų tam tikrų vadovėlių, pagamintų mūsų liaudies dainų žinovų.

Kareivių dainų sutvarkymas yra būtinas ir neatidėtinas reikalas. Tam darbui atlikti galima pašaukti mūsų kompozitorius ir poetus.

Tuo tarpu šių dienų kareivių dainuojamos dainos savo melodijomis tiesiog neleistino, nes reikia atminti, kad kareivių dainos labai greit persimeta minion ir vieton populiarizavus aiškią lietuvių liaudies dainą, populiarizuojama kurią nors nunešiotą svetimtaučių dainų melodiją.

Tat, kurdami daug naujų reikalingų gyvenimui šakų, kurkime bei tvarkykime kareivių dainas.

K.

Istorijos bei karo dainos (1–15). Kaunas, „Varpo“ spaustuvė. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: „Lietuva“, 1919 m. birželio 05 d., p. 4

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=65095