1919 m. gegužės 17 d. | Mirusiojo žmona atsišaukė

Vincento Mockeliuno iš Carfino, žuvusio kasykloje 14 bal., š. m., žmona atsišaukė iš Rumokų dvaro Alvyto par. Suvalkų g., jieškodama savo vyro, su kuriuo visą karės laiką negalėjo susižinoti. Kaip vargšė Mockeliunienė nustebo, išgirdus, jog jos vyro nebėra gyvo.

Vincento Mockeliuno iš Carfino, žuvusio kasykloje 14 bal., š. m., žmona atsišaukė iš Rumokų dvaro Alvyto par. Suvalkų g., jieškodama savo vyro, su kuriuo visą karės laiką negalėjo susižinoti. Kaip vargšė Mockeliunienė nustebo, išgirdus, jog jos vyro nebėra gyvo. Dabar labiaus ji turės nuliusti, sužinojus, kad jos prietelis ją buvo bepamirštąs, nes dar nuo 1917 m. susidėjo su tula besarmate Paukštiene. Ir į kariumenę iš jos stubos buvo paimtas, visi tai žino. Ir separation allowansus (nuo savęs) Paukštienei skyrė ir… parėjęs iš kariumenės vėl pas ją „ant ložės“ sugrįžo, kur ir išbuvo visas 8 savo likusio „mizerno“ gyvenimo savaites. O vargšė tikra žmona, kaip gegutė, apie savo vyrą kukavo. Dabar laiške prašo atsiųsti pinigų pagrįžti Škotijon. Dabar jai tikrai išpultų atvažiuoti atsiimti pinigus už vyro gyvastį. Apie mirtį Mockeliuno jau buvo rašyta „Iš Dr. No. 16“.

„Gromata dėl tevu, motynu ir visu, kurie taisos eiti į szventa stona moterystes“. Atspausdinta Vilniuje pas Juzapo Zavadskio, 1879. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Šaltinis: Mirusiojo žmona atsišaukė (1919, Gegužės 17). Išeivių draugas (20 (267)), p. 6. [žiūrėta 2019-05-08]

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB018CA32F?exId=119759&seqNr=6