1919 m. gegužės 8 d. | Dovana vardinėms

Gruodis atėjo pas mane vardinių dieną, bet visai apie jas pamiršęs. Pamatęs kažkieno atneštų gėlių puokštę, greit viską suprato ir, nesmagiai sumišęs, rengėsi jau išeiti, turbūt norėdamas ir pats ką nors atnešti ir mane pasveikinti.

Gruodis atėjo pas mane vardinių dieną, bet visai apie jas pamiršęs. Pamatęs kažkieno atneštų gėlių puokštę, greit viską suprato ir, nesmagiai sumišęs, rengėsi jau išeiti, turbūt norėdamas ir pats ką nors atnešti ir mane pasveikinti. Aš jį bematant sulaikiau, pasodinau prie pianino, padaviau į rankas tuščią gaidų lapą, plunksnakotį, įspėdama, kad pieštuku niekas pasveikinimų nerašo, ir paprašiau, kol grįšiu, sukurti pasveikinimą mano garbei, bet tokį, kuris man patiktų. Ir išėjau. Atlikusi ligoninėje reikalus [aut. – S. Gruodienė dirbo gailestingąja sesele Jaltos lietuvių sanatorijoje], grįždama iš virtuvės pasiėmiau iškepusi mano pačios sugalvotą pyragą su žuvies įdaru ir, juo nešina, grįžau pas Gruodį.

– Na, – sakau,  – mano vaišės jau gatavos, o tavo pasveikinimas?

J. Gruodis gulėjo lovoje ir skaitė knygą.

– Nejaugi ne? – pašaipiai atsiliepė jis.

Gruodis atsisėdo prie pianino ir paskambino.

– Oi, man patinka! Tai geriausia dovana, kokią galėjai sugalvoti!

Gruodis labai nemėgo rašyti pagal užsakymą, todėl šiaip aš jo niekad ir neprašydavau. Bet dabar galvoju, kad reikėjo prašyti, – jis būtų daugiau sukūręs“.

Juozas Gruodis su žmona Stase Petrauskaite-Gruodiene, Palangoje, 1933 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Juozas Gruodis Jaltoje 1919 m. gegužės 8 d. sukūrė pjesę fortepijonui „Stasei“. Gaidų rankraštis. Juozo Gruodžio pjesė fortepijonui „Stasei“. Jalta, 1919 m. gegužės 8 d. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: Stasės Gruodienės atsiminimai: „Stasė Gruodienė. Iš mūsų gyvenimo knygos. Vilnius, 1984, p. 32–33

3+