1919 m. gruodžio 2 d. | Susisiekimo ministerio ataskaita

Geležinkeliai pirmoj eilėj tarnauja Krašto Apsaugos Ministerijai. Privačių žmonių vežiojimas užima antraeilę vietą. Turiu pabrėžti, kad geležinkeliai duoda dificito. Tas pareina iš to, kad nėra to šaltinio pajamų, kurs geležinkelių biudžete sudaro svarbiausią poziciją. Mažai pajamų už vežiojimą krovinių.

Valstybės Taryba

Ministerių Kabineto narių atsakymai į V. Tarybos narių paklausimus.

Susisiekimo Ministeris V. Čarneckis. […]

Del kelių, tai opiausis reikalas su geležinkeliais. Mes jų turim 500 kilometrų. Nesenai tarp Baisogalos ir Šadyvos buvo pertrauktas susisiekimas. Svarbiausios kliūtys geležinkelių eksploatacijai tai kuro stoka. […] Geležinkeliai pirmoj eilėj tarnauja Krašto Apsaugos Ministerijai. Privačių žmonių vežiojimas užima antraeilę vietą. Turiu pabrėžti, kad geležinkeliai duoda dificito. Tas pareina iš to, kad nėra to šaltinio pajamų, kurs geležinkelių biudžete sudaro svarbiausią poziciją. Mažai pajamų už vežiojimą krovinių. Daugiausia pajamų tenka gauti iš keleivių, o pajamos iš keleivių toli ne apmoka geležynkelių eksploatavimo. […]

Vandens keliais šią vasarą naudotis teko mažai, nes didelis skaičius laivų buvo išvežtas iš Lietuvos, ir nežiūrint visų pastangų gauti jie atgal, vokiečiai iki šiol nesugražino. Reikėjo leisti privačiai vokiečių kontorai mums kontroliuojant ir imant rinkliavą, važinėti Nemunu. […] Yra ruošiami proektai ateinančiam sezonui, nes kitais metais Nemunas vaidins svarbią didelę rolė, jo dugnas turės būt pagilintas ir pritaikintas laivams eisiantiems iš Klaipėdos į Kauną. Be to, numatomi dideli darbai krantus ir uostus tvarkant. Proektuojami darbai, kad susisiekus su Vilija, Nevėžiu ir Dubisa.

Prieinu Paštų, Telegrafų ir Telefonų sritį. Turiu pasakyt, kad paštas susiorganizavo veikiai. Tiesa, buvo ir yra trukumų, bet reikia nepamiršti tai, kad mums reikėjo jis organizuoti beveik iš nieko. Prityrusių valdininkų mes neturėjom, nei paštininkų, nei telefoninkų, nei telegrafninkų. Bet tapo surengti kursai, kurie jau išleido daugiau kaip 100 žmonių. Kursai dirba ir dabar. Paštas buvo vežiojamas geležinžkeliu ir arkliais savivaldybių ir valdžios. […]

Telefonų srityje mūsų padėtis geresnė, kai prie rusų. Turime telefonų susisiekimą su visomis apskritimis, ir net su daugumu valsčių. […]

Prie banderolių krūvos. 1929–1930 m., kai Kauno pašto įstaiga laikinai buvo persikėlusi į Lietuvos Banko rūmus (dab. Maironio g. 27). Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: „Valstybės Taryba“, Tauta, nr. 4, 1919 m. gruodžio 2 d., p. 3.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C10000033545?exId=120493&seqNr=3

2+