1919 m. gruodžio 21 d. | Švedų pulkininkas apie Lietuvą

Lietuvos žmonės myli švedus ir mielu noru sutiktų atnaujinti tų dviejų valstybių sąjungą. Aš labai didžiavaus, kovodamas su bolševikais drauge su nugalinčiais juos lietuviais. 

Švedija ir Lietuva

Lietuvių kariuomenėje tarnauja visokių tautų oficierių. Tarnauja ir švedų pulkininkas Anebergeris. Jis dabar sugrįžęs į tėvynę, į Švediją, pasilsėti ir štai, ką pasakojęs laikraščiams apie Lietuvą.

Nežiūrint, kad Lietuvą iš visų pusių spaudė priešai, ji visdelto tesėjo, kaip reikiant, susitvarkyti. Geriausi Lietuvoje ūkininkai, pakaktinai susipratę, gerai žiną, ko nori, ir valdžios atstovai, kuriems pasisekė apginti savo kultūrą ir kalbą, net rusams varžant.

Vokiečiai per ketverius metus atėmė iš lietuvių maž maž 300.000 galvijų ir 200.000 arklių. Ką bekalbėti apie javus ir smulkiuosius daiktus.

Dabartinė lietuvių valdžia labai demokratinga. Prezidentas (Antanas Smetona) labai rimtas, labai daug gera padaręs savajam kraštui ir tautai.

Lietuvos žmonės myli švedus ir mielu noru sutiktų atnaujinti tų dviejų valstybių sąjungą. Aš labai didžiavaus, kovodamas su bolševikais drauge su nugalinčiais juos lietuviais. Dauguma mano kareivių buvo savanoriai, partizanai ir ginkluotieji tos vietos žmonės. Mane net griaudino tai, kaip manimi jie pasitiki.

Aš tikiu Lietuvą būsiant nepriklausomą, nes Lietuva tai tokia valstybė, kuri nori kovoti ir kovos iki paskutiniosios už savo laisvę. Anglai ir prancūzai sakos taip pat mylį lietuvius ir žada sušelpti.

Nuo 1919 m. balandžio 5 d.  Lietuvos kariuomenėje pradėjo dirbti pakviesti trys švedų karininkai. Vienas iš šių sutartininkų buvo karinis instruktorius pulkininkas leitenantas Folkė Arnbergeris (Folke Arnberger). Jis buvo paskirtas 2-osios pėstininkų divizijos instruktoriumi. Taip pat kaip partizaninės taktikos žinovas dirbo su Joniškėlio partizanų batalionu. Tų pačių metų rudenį buvo išvykęs į Švediją. Grįžęs į Lietuvą 1920 m. sausio 7 d. kaip instruktorius buvo atsiųstas į 5-ąjį pėstininkų pulką ir tą pačią dieną įtrauktas į karininkų sąrašą. Pulke dirbo iki kovo 29 d., kol buvo atšauktas į Kauną, į Generalinį štabą. Balandžio 1 d., pasibaigus samdos sutarčiai, buvo atleistas.

1920 m. gegužės 12 d. davė dar vieną interviu švedų spaudai, Geteborgo dienraščiui „Göteborgs Handels-och Sjöfartstidningen“. Jame teigė, kad lietuviai esanti tiesi ir religinga, tvarkinga tauta, todėl verti nepriklausomybės. Lietuvių kareiviai, jo teigimu, savo savybėmis visiškai nesiskyrė nuo švedų.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Rokas Sinkevičius

Pulkininkas leitenantas Folkė Arnbergeris – ketvirtas iš kairės. Iš „Europeana“ svetainės.

Šaltinis: „Švedija ir Lietuva“, Nepriklausomoji Lietuva, nr. 134, 1919 m. gruodžio 21 d., p. 1.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C10000395128?exId=99189&seqNr=1