1919 m. kovo 15 d. | Leiskit į tėvynę

Leiskit į Tėvynė. Daina vienam balsui. Paraše Antanas S. Pocius. “VAI MOČIUTĖ MANO” “GALĖ SODO RYMAVO” ” NĖ BILĖ KIEMĖ MERGELĖ AUGA” “ŠVINT’ AUŠRĖLĖ” “AUSKE MOČIUTE DROBĖLĖS”

 

 

 

 

 

 

 

 

Antano Pociaus daina „Leiskit į tėvynę“, išleista 1919 m. Čikagoje. Kauno miesto muziejaus fondai

Iš kairės: Antanas Pocius, Ona Pocienė, Mikas Petrauskas.
Kauno miesto muziejaus fondai


Antanas Pocius (1884 m. balandžio 10 d. Jurbarke –1953 m. sausio 19 d. Čikagoje) – žymus lietuvių vargonininkas, pianistas, dirigentas, pedagogas, kompozitorius. Mokėsi J. Naujalio vargonininkų ir choro dirigentų kursuose Kaune. Nuo 1900 m. vargonininkavo Jurbarke, vadovavo chorui. 1905 m. emigravo į JAV, apsigyveno Čikagoje, vargonininkavo, baigė Amerikos muzikos konservatoriją. Jis buvo vienas aktyviausių Čikagos lietuvių muzikinės veiklos organizatorių ir dalyvių. Subūrė lietuvių vargonininkų draugiją, įvairių chorų, orkestrų, jiems vadovavo, pastatė operečių, skambindavo solo fortepijonu, vaidindavo, rengdavo dainų šventes (pirmoji įvyko 1916 m.).  Muzikos žinias gilino De Paulo universiteto (Ilinojaus valstija) muzikos mokykloje.

1911 m. Baltimorėje buvo įsteigta Amerikos lietuvių vargonininkų sąjunga (ALVS), jos pirmininko pareigas kurį laiką ėjo ir A. Pocius. „Labiausiai nusipelniusiems vargonininkams būdavo suteikiamas garbės nario vardas. Tokiais nariais tapo tik keletas asmenų: 1922 m. – J. Naujalis, 1932 m. – J. Žilevičius, 1933 m. – A. Pocius, 1936 m. – A. Aleksis, 1937 m. – kunigas Juozas Čižauskas.“ (Danutė Petrauskaitė. Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015, p.145)

1914 m. kartu su Aleksandru Aleksiu įkūrė muzikos mokyklą, po metų pavadintą L. van Beethoveno muzikos konservatorija, buvo jos prezidentas, dėstytojas, profesorius. Susipažinti su panašių mokymo įstaigų darbu buvo išvykęs į Europą. 1932 m. konservatorijoje jau mokėsi apie 200 studentų ir dirbo 10 muzikos pedagogų (veikė iki 1938 m.).

Nuo 1926 m. A. Pocius kūrybiškai dirbo su Šv. Jurgio lietuvių parapijos rinktinių balsų mišriuoju choru (75 dalyviai). Chorą išmokė daug giesmių, mišių, mišparų ir dainų, statė savo, Miko Petrausko, Juozo Žilevičiaus ir užsienio autorių operetes, organizvo koncertus, dalyvavo kultūros renginiuose. Koncertuose dalyvaudavo A. Pociaus žmona Ona Klimavičiūtė-Pocienė (1894–1929 m.), žinoma operos dainininkė (lyrinis sopranas). Tuomet Šv. Jurgio parapijoje yra lankęsis ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

1934–1946 m. (su pertrauka) A. Pocius redagavo žurnalą „Muzikos žinios“, muzikos klausimais rašė laikraštyje „Draugas“.

1934 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.

Sukūrė operečių, dainų solo balsui ir chorams, giesmių, išleido dainų rinkinių ir pavienių dainų.

Antanas Pocius bendravo su Miku Petrausku. 1919 m. jo dainų leidiniuose matome dovanojimo įrašus M. Petrauskui.

Kauno miesto muziejaus muziejininkė Kristina Vaitkūnienė

3+