1919 m. kovo 18 d. | Prie Metropolio

Tuo metu vienas lietuvių gyventojų nubėgo į lietuvių komendantūrą ir pranešė apie Metropolio užpuolimą. Komendantūroje buvęs karininkas P. Gužas nubėgo į kareivines (Laisvės alėjos Nr. 63) paimti kareivių. Ties Kanto gatve jis susitiko vokiečių kareivį, kuris varėsi suimtą Metropolio sargybos viršininką. Rankoje nešėsi atimtą mūsų kario revolverį su diržu.

Amerikiečių atvykimas labai pakėlė lietuvių nuotaiką, bet užtai gerokai įsiutino vokiečius. Amerikiečius saugoti, lietuvių karinė vadovybė pastatė prie Metropolio savanorių garbės sargybą, paskirtą iš komendantūros mokomosios komandos.

Kovo 18 d. apie 3 val. po pietų prie Metropolio durų sargyboje stovėjo kareivis Pranas Eimutis ir dar kitas savanoris. Prie Metropolio susirinko keliasdešimt vokiečių kareivių ir netrukus privažiavo automobilis. Iš jo greit iššoko vokiečių feldfebelis ir metėsi prie Metropolio durų. Eimutis ir kitas sargybinis sukryžiavo šautuvus ir užtvėrė vokiečiui kelią, kad neįsiveržtų į Metropolio viešbutį. Vokietis, išsitraukęs revolverį, du kartus šovė į Eimutį, jį nukaudamas vietoje. Antrasis lietuvių sargybinis norėjo šauti į vokietį, bet kiti vokiečių kareiviai suskubo jį sučiupti ir nuginkluoti.

Metropolio šveicorius tuoj pat pranešė lietuvių sargybos viršininkui, kad vokiečiai užpuolė mūsų sargybą. Sargybos viršininkas, į rankas pasigriebęs revolverį, nubėgo žemyn ir šovęs į vieną įsiveržusių vokiečių, sužeidė jam ranką. Kiti į Metropolį įsiveržę vokiečiai apsupo sargybos viršininką, nuginklavo ir padavė vienam vokiečių kareiviui nuvesti į vokiškąją kriminalinę policiją.

Įniršęs karininkas Gužas iš vokiečio rankų ištraukė revolverį su diržu, pasiuntė jį „po velnių“ ir išvadavo mūsiškį sargybos viršininką. Dabar abu su išvaduotu nubėgo į kareivines, paėmė apie 40 mokomosios komandos kareivių ir grupę kulkosvaidininkų su dviem lengvaisiais kulkosvaidžiais. Visi nubėgo prie Metropolio.

Viešbutis „Metropolis“ XX a. 3 deš. Laisvės alėja, Kaunas. Kauno miesto muziejaus fondai

Atvykus JAV karinei misijai, Kaune dar tebesanti Vokietijos karinė vadovybė buvo susierzinusi, kad Lietuvos kontrolė slysta iš Vokietijos rankų, todėl siekė išprovokuoti mieste neramumus. Šios provokacijos metu žuvo tuomet 22 metų savanoris Pranas Eimutis. Karininkas Petras Gužas buvo vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių, buvo žinomas kaip karininko Kazio Škirpos „dešinioji ranka“, kartu su juo vadovavo pirmajam trispalvės iškėlimui. Vėliau P. Gužas buvo pulkininkas leitenantas, dirbo kariuomenės teisme, 1930–1940 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas. 1945 m. mirė sustojus širdžiai, slapstydamasis nuo SSRS represinių struktūrų dėmesio.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita

Šaltinins: Stasys Butkus, Vyrai Gedimino kalne, Mėmingenas, 1957, p. 136-137.