1919 m. kovo 19 d. | Naktis į 19 d. Kaune

Kovo 18 d. diena ir naktis į 19 d. Kaune buvo labai nerami. Nedaug tetrūko, kad būtų įvykusios žiaurios kovos tarp lietuvių ir vokiečių, nes abi pusės buvo labai įniršusios.

Aš, likęs kareivinėse, su kitais kulkosvaidininkais išstatėme kareivinių balkone sunkųjį kulkosvaidį vamzdį atgręžę į Metropolio pusę. Mūsų uždavinys „pašventinti“ vokiečius, jeigu mūsiškiai neatsilaikytų ir vokiečiai pradėtų juos spausti. Na, ir savo kareivines turėsime ginti, jeigu prasidėtų kovos.

Karininkas Gužas ir bėgantieji lietuvių kareiviai pamatę, kad prie Metropolio susirinkę jau keli šimtai vokiečių kareivių, Laisvės alėjoje išsisklaidė ir grandine artėjo. Pribėgę prie Metropolio, stengėsi visus vokiečius apsupti, kad nepabėgtų galvažudžiai. Tuo pat laiku prie Metropolio atbėgo ir kiti lietuvių komendantūros daliniai.

Galvažudžiai feldfebelis ir vienas vokiečių eilinis buvo suimti. Vokiečių „Soldatenrato“ (kareivių tarybos) nariai buvo norėję juos kažkur nusigabenti, bet mūsų kareiviai, labai įniršę dėl savo draugo mirties, šautuvų buožėmis pavaišino „Soldatenrato“ narius ir galvažudžius nusivarė į lietuvių komendantūrą.

Vokiečiai vis dar siuto. Iš susirinkusiųjų tarpo pradėjo šaukti: „Draugai, į kovą! Kulkosvaidžius lauk!“ Tačiau mūsų kareiviai juos išvaikė. Nuo Metropolio išvaikyti vokiečiai parbėgo į savo kareivines, apsiginklavo ir manė pulti lietuvių komendantūrą ir išvaduoti savo suimtuosius draugus. Vienas vokiečių dalinys Žaliajame Kalne išstatė minosvaidžius ir nutaikė į lietuvių komendantūrą.

Kovo 18 d. diena ir naktis į 19 d. Kaune buvo labai nerami. Nedaug tetrūko, kad būtų įvykusios žiaurios kovos tarp lietuvių ir vokiečių, nes abi pusės buvo labai įniršusios.

S. Daukanto gatvė ties Laisvės alėja. XX a. 3 deš. Kauno miesto muziejaus fondai


Toliau aprašomas bene rimčiausias ir mažai istoriografijoje aprašytas susirėmimas tarp Vokietijos karinių pajėgų Kaune ir besikuriančios Lietuvos kariuomenės. Įvykius aprašo savanoris Stasys Butkus, aktyvus susirėmimo dalyvis.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita


Šaltinis: Stasys Butkus,Vyrai Gedimino kalne, Mėmingenas, 1957, p. 138

7+