1919 m. kovo 21 d. | Prano Eimučio laidotuvės

Tokių iškilmingų laidotuvių, kaip kareivio Prano Eimučio, Kaunas nebuvo matęs. Tai jau buvo ne vien laidotuvės, bet ir lietuvių tautos protesto demonstracija prieš vokiečių elgesį.

Laidotuvės įvyko kovo 21 d. Prieš laidotuves Kauno gatvėse buvo išlipdyti Lietuvos Gynimo Komiteto atsišaukimai ir Kauno įgulai įsakymas apie Eimučio laidotuves. Iš pat ryto į įgulos bažnyčią ir paliai bažnyčią ėmė rinktis tūkstantinės minios. Tuomet įgulos bažnyčia buvo senamiestyje, netoli prezidentūros ir Seimo rūmų, vėliau ji buvo moksleivių bažnyčia.

Eimučio karstas buvo apdengtas Lietuvos ir Amerikos vėliavomis, be to, apkrautas gausybe vainikų ir gėlių. Kiekviena karių kuopa bei komanda atnešė savo vainikus. O, be to, dar daug jų buvo iš visuomenės ir vyriausybės. Vainikus atnešė Amerikos misija, Prancūzų karinė misija, ir taip pat vokiečių karinė vadovybė. Kažin, ar kurioje kitoje šalyje buvo taip iškilmingai laidojamas eilinis kareivis, kaip mūsų Eimutis.

Įgulos bažnyčioje pamaldos prasidėjo beveik pusiau dešimtos. Po pamaldų, karstą išnešus į gatvę, karinis orkestras sugriežė gedulingą maršą ir kariuomenės dalys pagerbė ginklais. Procesijai pasijudinus eiti, priešakyje jojo 6 raitininkų garbės sargyba, toliau buvo nešamos vėliavos ir vainikai. Iš šalių po du ėjo moksleiviai ir valdžios tarnautojai. Prieš pat karstą ėjo keliolika katalikų kunigų. Užpakalyje karsto ėjo Valstybės Tarybos prezidiumas, Ministerių Kabinetas, prancūzų karinė misija, vokiečių generalkomando ir ’’Soldatenrato“ atstovai, mūsų valdžios ir savivaldybės įstaigų tarnautojai, kariuomenė ir gyventojų minia. Šaligatviai taip pat pilni žmonių. Visoks judėjimas Kaune buvo sulaikytas.

Prie kapinių visą procesiją pasitiko kareivių sargyba. Karinis orkestras ir komendantūros mokomoji kuopa suėjo į kapines. Kiti kariuomenės daliniai pasiliko gatvėje. Visi į kapines negalėjo tilpti. Kapinėse prie duobės pamokslą pasakė Kauno įgulos kapelionas kun. Bumša. Karstą leidžiant, komendantūros mokomoji komanda, pagerbdama savo draugą, 3 kart iššovė.

Atvirukas. A. a. kareivis Pranas Eimutis. Išleido Lietuvos karo invalidų Vyčių brolija. 1928 m.


Aprašoma Prano Eimučio laidotuvių ceremonija. Į Lietuvą atvykusios JAV ir Prancūzijos karinės misijos jose taip pat dalyvavo, parodydamos Lietuvai palaikymą Vokietijos atžvilgiu. Karą pralaimėjusiai Vokietijai konfliktas su pasienyje esančia Lietuvoje, juolab pastebėtas Vakarų šalių atstovų, buvo visai nenaudingas, nes tuo pačiu metu Vokietijoje plito komunistinės nuotaikos, revoliucijos ir galimos bolševikų invazijos grėsmė atrodė visai reali, todėl jos atitolinimui Vokietija buvo suinteresuota nepriklausoma kaimynine Lietuvos valstybe. Dėl šios priežasties Vokietijos karinė vadovybė dalyvavo laidotuvėse ir uždraudė savo kariams provokuoti lietuvius. Lietuviams, nors ir sulaukusiems Vakarų šalių simpatijų, taip pat labiausiai rūpėjo iš savo šalies išvyti bolševikus, todėl konfliktas su Vokietija sostinėje būtų buvęs visiškai pražūtingas. Tai nulėmė konflikto sureguliavimą. Vis dėlto eiliniai kariai dar ilgai buvo pikti ant vokiečių. Karinė vadovybė išnaudojo tas nuotaikas pradėdama organizuoti Vilniaus atgavimo akciją, į kurią kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje įjungė didelę dalį Lietuvos karinių dalinių.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita.


Šaltinis: Stasys Butkus, Vyrai Gedimino kalne, Mėmingenas, 1957, p. 140-141.

Atviruko prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/KVB/C130000499014?fbclid=IwAR3bpms2_acc3DxkTL4t_VkMpz3PWWHgyH25YfZpLuE-lxlvsGGVI30Cm8M