1919 m. kovo 4 d. | Tautos šventės atbalsiai
Ir tas pasiryžimas vykdinosi: Vilkaviškio garnizonas smarkiai auga – apylinkės jaunimas plaukia ne tik į Kauną, bet ir į Vilkaviškį stoja Tėvynės gynėjų eiles. Valstiečiai kuo gali padeda besitveriančiai kariuomenei aukodami maistą, audimų, rūbų ir avalinės. Vietos subolševikėjusių darbas galutinai paliauja ir visi pradeda suprasti, kad mūsų išganymas tik nepriklausomoje Lietuvoje.
Vilkaviškis. Tautos šventės atbalsiai. Kiekviena iškilmė palieka žmonėse gilų įspūdį. Tuo labiau ta iškilmė, kuri yra įauginta į žmonių sielą, kuri veržiasi i atrakintų krūtinių – tai nepriklausomybės šventė. Suprantama, delko žmonių į ją plūdo minių minios, delko jaunimas, tarsi atsimainęs, pabalnojo savo bėrąjį žirgelį ir išjojo juo pasišvaistyti.
Visa šventė darė gilaus įspūdžio – ir oratorių kalbos, ir muzika, ir dainos, ir Lietuvos kareivėlių po ilgų šimtmečių pirma kart pasirodymas, ir pasipuošęs tautinėmis vėliavomis mūsų jaunimas. Visų veiduose švietė džiaugsmas ir pakilusis ūpas. Buvo matyti pasiryžimas šiokia ar tokia kaina ant mūsų tėvynės pagrindo, ant svetimo viešpatavimo atstatyti puikią ir laimingą Lietuvos Valstybę.
Ir tas pasiryžimas vykdinosi: Vilkaviškio garnizonas smarkiai auga – apylinkės jaunimas plaukia ne tik į Kauną, bet ir į Vilkaviškį stoja Tėvynės gynėjų eiles. Valstiečiai kuo gali padeda besitveriančiai kariuomenei aukodami maistą, audimų, rūbų ir avalinės. Vietos subolševikėjusių darbas galutinai paliauja ir visi pradeda suprasti, kad mūsų išganymas tik nepriklausomoje Lietuvoje.
Karo mokyklos kariūnai. 1921-22 m. Kauno miesto muziejaus fondai
Šaltinis: Tautos šventės atbalsiai (1919, Kovo 4), Lietuva (45), p. 3. [žiūrėta 2019-02-21]
Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=65115&seqNr=3