1919 m. kovo 7 d. | Dėl lietuviškų parašų

Toliau taip būti neprivalo: Lietuva turi ir lietuvišką išvaizdą turėti. Kaunas pradžią jau padarė lietuvių kalba gatvių ir kitus parašus padėjęs, o provincija tuo dalyku pasirodė labai nerangi, ypačiai Žemaičiai.

Keliaudamas po Lietuvą, kur pasisuki visur ir sodžiuose bei prie kryžkelių, nekalbant jau apie miestelius, visur užliksi daugybę parašų, bet ne lietuviškų. Kaip pirma visa buvo rusiška, taip nūdien vokiečiams užėjus, viskas virto vokiškė ir Lietuvoje bent paviršium maža lietuvybės žymių tepamatysi. Vokiški parašai Lietuvoje tai karo padaras, tik dabar jau nebe karas ir Lietuvai užtekėjo, nors dar per vargų ūkus sunkiai neįmanoma nepriklausomybė aušra. Už tai bene laikas mums pamesti tą seną rūbą, kurį svetimi užvilko? Pavyzdį imti, kad ir iš vokiečių, kaip jie užėję savo laiku, nusagstė savo parašais visą mūsų šalį, tuo tarpu mes, kiek man yra žinoma niekur dar nepasirūpinome savo kalba parašų padėti pasitenkindami neprašytais svetimais papuošalais. Toliau taip būti neprivalo: Lietuva turi ir lietuvišką išvaizdą turėti. Kaunas pradžią jau padarė lietuvių kalba gatvių ir kitus parašus padėjęs, o provincija tuo dalyku pasirodė labai nerangi, ypačiai Žemaičiai. Čia, kiek žinau, bene tik tik vienas. Skuodas pirmyn tepažengęs čia viršaičio Mockevičiaus rūpesčių išleista įsakymas Skuodo miesto gatvių, sankrovų ir t.t. vokiškuosius parašus tuoj lietuviškais pakeisti, neatsižvelgiant į tai, kad kai kam galėtų ir nepatikti. Pavyzdys neatidėliojant visiems sektinas. Bet ir parašus padedant reikia žiūrėti, kad su jais neatsitiktų tas pats, kaip mūsų kapų paminklų parašais, kurie dažniausia esti vos įskaitomi, reikia žiūrėti, kad visur būtų taisyklingi parašai.

Laisvės alėja. Kaunas. XX a. pr. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: Dėl lietuviškų parašų  (1919 m. Kovo 7), Lietuva (47), p. 1 [žiūrėta 2019-02-13]

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=65117&seqNr=1

5+