1919 m. lapkričio 19 d. | Nedoras įprotis rašinėti ant sienų

Važinėdamas ne kartą pastebėjau, kad kai kurie pamėgdžiodami rusus, ir lyg norėdami rodyti savo „gramatnumą“, visokių „maldelių“ prirašo ant sienų, tvorų ir vartų, o ypač „išėjimo vietose“. Visi tie „tekstai“ dažniausiai neišlaiko jokios cenzūros.

Ne bevielio telegrafo pranešimai

II.

Važinėdamas ne kartą pastebėjau, kad kai kurie pamėgdžiodami rusus, ir lyg norėdami rodyti savo „gramatnumą“, visokių „maldelių“ prirašo ant sienų, tvorų ir vartų, o ypač „išėjimo vietose“. Visi tie „tekstai“ dažniausiai neišlaiko jokios cenzūros ir, būdami tokie, kitur yra smerkiami ir baudžiami. Už tokiuos dalykus užsienyje baudžiama įstatais. Pas mus gi, kaip Rusuose, į tą žiūrima pro pirštus.

Bet man rodos, reikėtų paaiškinti mūsų jaunajai [kartai] tokio elgesio nepadorumą ir žalingumą, o prireikus, už tai net bausti.

Gudrumo būkite šalčiais, o padarumo balandėliais…

Post Factum.

Kreida aprašinėtos Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčios durys. Stanislovo Lukošiaus fotografija. Kaunas, 1960 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: „Ne bevielio telegrafo pranešimai“, Darbas, nr. 1, 1919 m. lapkričio 19 d., p. 2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C10000036853?exId=118823&seqNr=2