1919 m. lapkričio 2 d. | Susisiekimo traukiniais problemos

Nėra drąsos rašyti apie visus mūsų geležinkelių trūkumus. Del daug ko yra lengvas išanksto prirengtas atsakymas: nėra žmonių, nėra pinigų, nėra tinkamų susisiekimui įrankių.

Mūsų geležinkeliai

Nėra drąsos rašyti apie visus mūsų geležinkelių trūkumus. Del daug ko yra lengvas išanksto prirengtas atsakymas: nėra žmonių, nėra pinigų, nėra tinkamų susisiekimui įrankių. Bet čia norėčiau paminėti nors du dalyku. Kodel traukiniai pasivėlina ne tik iki paskirtosios stoties nueiti, bet ir pasivėlina kelioms valandoms iš pirmosios stoties išeiti? Kodel, pavyzdžiui, Jonavos-Ukmergės traukinėlis po kelias valandas laukia, iki du ar trys žmonės prikrauna vagonėlius druska, nes, girdi, nėra kam daugiau krauti? Kodėl iš to paties Kauno pasažirų traukiniai išeina kai kada kelioms valandoms vėliau, nes, girdi, komendantas nepriruošęs yra valgio kareiviams ir t.t. Ar gi jau negalima nustatyti laiko, kuomet traukiniai privalo išeiti?

Toliau, kam visiems važiuojantiems reikalingi yra dar specialiai leidimai traukiniu naudotis? Argi nežinoma, jog delei tokių trukdymų važiuotojų skaičius per pusę sumažėja? Taip, nėsant šių leidimų, Jonavos stotis išrinkdavo per dvi savaiti už bilietus iki 11 tūkstančių markių, o įvedus tą naują kontrolę, tesuima vos tik apie 6 tūkstančius. Ar gi jau taip reikia visame kame pamėgdžioti buvusioji vokiečių tvarka? Juk dabar į netolimą kelionę per vieną ar dvi stoti nieks nevažiuoja, nes išgavimas šių leidimų, už kuriuos ne vienodai imama (ir kaip Kaune, pavyzdžiui, visai nerašoma kiek imama), suteikia tiek vargo, jog žmogus veikiau samdosi vežimą. Ir dar norėtųsi paklausti, kokiems reikalams kiekvienoj, net ir mažiausioj, stotyj reikalingi komendantai su visa eile kareivių, slankiojančių po tuščią stotį su šautuvais, jeigu rusų ir vokiečių laikais visą tą tvarką mokėjo užlaikyti vienas žandaras. Sakoma, kad geležinkelis tuo būdu apsaugomas nuo špionų, nuo bolševikų. Bet jeigu jau taip būtų, tai tokie bolševikai visados gali išsirūpinti leidimus, o ne, tai kam gi jiems būtinai eiti pro geležinkelio stotį, jie gali ir kitaip į miestą patekti, nes juk aplink miestą nėra jokios sargybos.

Rodos, tiek daug be reikalo išblaškyta krašto apsaugos pajėgų, kurių taip reikia kur kitur, rods, be reikalo išblaškomi pinigai, kurių taip nėra, bet kur čia jau viską išaiškinsi.

K. M.

Kauno geležinkelio stotis. XX a. 4 deš. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: „Mūsų geležinkeliai“, Darbas, nr. 17, 1919 m. lapkričio 2 d., p. 1.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C10000036853?exId=118824&seqNr=1