1919 m. lapkričio 5 d. | Pabėgo du lakūnu

Pabėgo du lakūnu, kurie buvo sugauti su aeroplanu ties Abeliais (Obeliais – R. S.). Spalių 28 d. tiedu lakūnu, abudu turku, išėjo pasivaikščioti Nemuno ir Vilijos krantais. Kadangi jie buvo internuoti, tai su jais kartu ėjo ir mūsų kariškis. Matyti, buvo jau taip susitarta. 

Kaunas. Pabėgo du lakūnu, kurie buvo sugauti su aeroplanu ties Abeliais (Obeliais – R. S.). Buvo taip. Spalių 28 d. tiedu lakūnu, abudu turku, išėjo pasivaikščioti Nemuno ir Vilijos krantais. Kadangi jie buvo internuoti, tai su jais kartu ėjo ir mūsų kariškis. Matyti, buvo jau taip susitarta. Tuo metu lakstė ties Kaunu aeroplanas, kuris nusileido netoli jų neva pasitaisyti. Kai tas mūsų kariškis su tiedviem turkais prisiartino prie aeroplano, tai aeroplane sėdįs lakūnas išsiėmęs vieną revolverį atkišo mūsų kariškiui, privertęs jį pakelti rankas, kitą revolverį įteikė turkui, kuris jį gavęs taip pat atstatęs į mūsų kariškį. Tuo tarpu abudu turku įsėdo į aeroplaną ir kartu su sėdėjusiu jame lakūnu pakilo nuo žemės ir išlėkė į Vokietiją. Dabar teliko Kaune dar 3 to pagautojo vokiečių aeroplano lakūnai: vienas žydas ir du vokiečiu. Tasai aliuminijaus aeroplanas tebėra Kaune.

A. T.

Aleksoto aerodromas ir VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmai. XX a. 4 deš. Kauno miesto muziejaus fondai.

Dienraštyje nebuvo žinoma, kad šie įvardinti „du turkai“, tai Turkijos laivyno ministras Džemalis Paša ir karo ministras Enveras Paša, de facto, vadovavę Turkijai Pirmojo pasaulinio karo metais. Jie buvo Vokietijos sąjungininkai, todėl Turkijai pralaimėjus karą bėgo į Berlyną, vėliau bandė pasiekti Maskvą, nes bijojo patekti į Antantės šalių rankas dėl vykdytų karo nusikaltimų – armėnų, graikų ir asirų masinių žudynių, kurių pagrindiniai organizatoriai jie ir buvo. Armėnų genocidas – daugelio istorikų laikomas pirmuoju modernių laikų genocidu. Šie asmenys Lietuvoje buvo internuoti Linksmadvaryje, tačiau čia išbuvo labai trumpai ir netrukus paliko Lietuvos teritoriją. Padedami vokiečių lakūno, buvo išskraidinti į Maskvą. Nuo to laiko Lietuvos aviacijoje buvo draudžiama tarnauti vokiečių lakūnams, prasidėjo didelės pastangos išsiugdyti savus aviatorius, kas buvo labai sėkmingai įgyvendinta tarpukario periodu.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita

Šaltinis: „Lietuvoje“, Darbas, nr. 18, 1919 m. lapkričio 5 d., p. 2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C10000036853?exId=118828&seqNr=2