1919 m. liepos 10 d. | Konferencijos nutarimų nepaisymas

P. CLEMENCEAU teigė, kad, remiantis gautomis žiniomis, lenkai, nepaisydami Konferencijos nutarimų, įvykdė Lietuvos puolimą. Jo nuomone, Tarybos vardu maršalas Fochas turėtų įsakyti lenkams atsitraukti.

[1919 07 10 I-ojo pasaulinio karo valstybių nugalėtojų (JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos) pasitarimo Prancūzijos užsienio reikalų ministerijoje protokolo ištrauka mininti Lietuvos klausimą]

P. CLEMENCEAU teigė, kad, remiantis gautomis žiniomis, lenkai, nepaisydami Konferencijos nutarimų, įvykdė Lietuvos puolimą. Jo nuomone, Tarybos vardu maršalas Fochas turėtų įsakyti lenkams atsitraukti.

(Nutarta, kad p. Clemenceau gautasis pranešimas būtų išsiųstas maršalui Fochui tam, kad pastarasis imtųsi atitinkamų veiksmų.)

Valstybių I-ojo pasaulinio karo nugalėtojų lyderių diskusija Paryžiuje, Taikos konferencijos metu. Iš kairės – Deividas Loid Džordžas (Didžioji Britanija), Vitorio Orlando (Italija), Žoržas Klemanso (Prancūzija), Vudrau Vilsonas (JAV). Fotografija iš Michael S. Neiberg , The Treaty of Versailles. A Concise History, Oxford University Press, 2017, p. 33.

Po I-ojo pasaulinio karo laimėjusios šalys sprendė Europos sutvarkymą. Nors Lenkija buvo matoma kaip stiprus partneris tiek prieš galimą bolševikų invaziją, tiek prieš galimai sustiprėti galinčią Vokietiją, karo nugalėtojos rūpinosi, kad Lietuvos ir Lenkijos konfliktas per daug nesustiprėtų, nes, jų nuomone, tai kėlė riziką ne tik sėkmingam bolševikų stabdymui, kurį turėjo atlikti Lenkija, bet ir suteikė galimybę Vokietijai kištis ir išlaikyti įtaką regione. Todėl valstybės, kuriai tai buvo svarbiausia – Prancūzijos – ministras pirmininkas Žoržas Klemanso įpareigojo Prancūzijos kariuomenės vadą Ferdinandą Fošą perduoti Lenkijos pusei, kad šios kariuomenė nesiveržtų į Vakarus nuo demarkacinės linijos, kas buvo naudinga besikuriančios Lietuvos interesams.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita

Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 234.