1919 m. liepos 27 d. | Pareiškimas
Lietuvos Generalis Štabas, liepos 26 d. gavęs lenkų pasiulymą, turi garbės Tamstai pranešti, jog jis sutinka neperžengti antrame punkte nurodytos lenkų pasiulyme linijos, kol neapturės Lietuvos Valdžios galutino tuo žvilgsniu nurodymo.
Nuorašas
Ponui kapitonui Brode
Vilniuje
Lietuvos Generalis Štabas, liepos 26 d. gavęs lenkų pasiulymą, turi garbės Tamstai pranešti, jog jis sutinka neperžengti antrame punkte nurodytos lenkų pasiulyme linijos, kol neapturės Lietuvos Valdžios galutino tuo žvilgsniu nurodymo. Taipgi prižada nedaryti jokiu fronte atmainų. Tiltas ant Nemuno prie Merkinės privalo pasilikti lietuvių pusėj.
Kaunas Liepos 27 d. 1919 m.
Pasirašė:
Lietuvos Generalio Štabo Viršininkas
Su originalu sutinka
už operatyvinio Sk. Viršininką
Karininkas Svilas
[1919 07 27 Lietuvos kariuomenės generalinio štabo viršininko Silvestro Žukausko pareiškimas]
Fotografija iš leidinio Lietuvos albumas, Vilnius: Spindulys, 1990 (orig. Kaunas, 1921)
Lietuvos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Silvestras Žukauskas sutiko su Lenkijos kariuomenės I-osios divizijos vado pasiūlymu dėl laikinų paliaubų ir perdavė sutikimą britų karinei misijai Vilniuje, kuri stengėsi tarpininkauti tarp Lietuvos ir Lenkijos. Paliaubų linija siekė Merkinės – Stakliškių – Vievio – Širvintų – Giedraičių – Tauragnų – Vidrių liniją. Šios gyvenvietės turėjo likti Lenkijos pusėje, tačiau S. Žukauskas pareikalavo, kad Merkinė liktų Lietuvos pusėje. Dokumento autentiškumą patvirtino Kazys Svilas, ėjęs operatyvinio skyriaus adjutanto pareigas. 1934–1940 m. šis žmogus buvo Policijos departamento direktorius, po Lietuvos okupacijos 1940 m. suimtas sovietų ir netrukus sušaudytas.
Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita
Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 250.