1919 m. liepos 29 d. | Dėl svarbių Europos reikalų

„Jis pareiškė, kad atsisakytų tarpininkavimo ir paliktų Lenkiją Lietuvai, jei mes reikalautume lenkų karių atitraukimo. Šiuo klausimu jis rodė visišką apsisprendimą.“

„Taip, kaip man buvo nurodyta jūsų liepos 23 d. telegramoje, liepos 24 d. susitikau su generolu Piłsudskiu. Man iškėlus klausimą dėl lenkų karių atitraukimo iki demarkacijos linijos, generolas Piłsudskis atsakė, kad jis neprisiims tokios atsakomybės, nes tai padarius kiltų daug bruzdėjimų, greičiausiai peraugsiančių į nuolatinius karo veiksmus. Jis pareiškė, kad atsisakytų tarpininkavimo ir paliktų Lenkiją Lietuvai, jei mes reikalautume lenkų karių atitraukimo. Šiuo klausimu jis rodė visišką apsisprendimą. „Vidaus padėtis šiuo metu esanti tokia komplikuota, jog, man atrodo, generolas Piłsudskis, veikiamas tarptautinio spaudimo, galėtų pasinaudoti bet kokiu pretekstu atsitraukti į opoziciją dėl tų motyvų, kurie Lenkijoje yra populiarūs. Jei jis įvykdytų šiuos grasinimus, kiltų rimtų politinių padarinių.“

[1919 07 29 JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos , Italijos ir Japonijos politikų pasitarimas Prancūzijos užsienio reikalų ministerijoje dėl svarbių Europos reikalų]

Sero P. Wydhamo telegrama p. Balfourui iš Varšuvos

1919 m. liepos 25 d.

Fotografija iš Trevor Hamilton, Arthur Balfour Ghost‘s. An Edwardian Elite and the Riddle of the Cross-Correspondence Automatic Writings, Imprint Academic, 2017

Telegramą apie Lenkijos nesutikimą laikytis nustatytos demarkacijos linijos perskaitė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Artūras Balfūras. Jis gavo telegramą iš Didžiosios Britanijos misijos Varšuvoje vadovo Persio Vydhamo, kur šis pasakojo apie susitikimą ir pokalbį su Juzefu Pilsudskiu. Lenkijos kariuomenės vadas aiškino, kad tokia padėtis, kokia yra fronte jam yra reikalinga, dėl kovos su bolševizmu, taip bandė pateisinti, kodėl peržengta su Lietuva sudaryta demarkacinė linija. Britai atsižvelgdavo į J. Pilsudskio poziciją, kadangi, kaip rodo pranešimas, bijota, kad šiam populiariam Lenkijoje veikėjui užsirūstinus ir atsitraukus į opoziciją, šioje valstybėje kils chaosas ir ji nesudarys užtvaros Europai prieš bolševizmą.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita

Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 250.