1919 m. liepos 31 d. | Kauno gatvės
Atmine kovojančius plunksna, mes neturim pamiršti ir kovojančių dėl Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės kalaviju, nes jų garsūs darbai jau įrašyti jų pačių krauju.
Kauno gatvės jau seniai papuoštos lietuvių kalbos parašais. Gatvių vardai, kiek aš pastebėjau, dažnai skiriami atmintis tiems asmenims, kurie daugiau pasidarbavo atgaivinti mūsų brangiai tėvynei Lietuvai ir jos naudai. Tarpe kitų vardų gana didelė Kauno gatvių dalis jau turi mūsų rašytojų vardus, kurie paskutiniais laikais pirmieji pradėjo gaivinti merdėjančią Lietuvą ir kovoti dėl jos nepriklausomybės ir laisvės. Atmine kovojančius plunksna, mes neturim pamiršti ir kovojančių dėl Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės kalaviju, nes jų garsūs darbai jau įrašyti jų pačių krauju. Čia aš kalbu apie žuvusius kovose su mūsų laisvės ir nepriklausomybės priešininkais. O ar maža jau jų žuvo? Negalėdami tuojau visų jų vardus paduoti dėkingų jiems tautiečių atminčiai nepamirškim kiek galima griečiau pažymėti nors dviejų vardus kareivio Povilo Lukšio (žuvusio II 8) ir karininko Antano Juozapavičiaus (žuvusio II 8), kurie lig paskutinio kraujo lašo begindami Lietuvos nepriklausomybę ir laisvę, pirmieji tarpe karininkų ir kareivių atidavė savo gyvybę. Jų vardai atmins mums ir visų tų vardus , kurie nuėjo jų keliais. Negalėdami dabartinių laiku padaryti jiems kokį nors kitą paminklą, bent papuoškime jų vardais nors dvi Kauno gatves, vedančias Šėtos ir Alytaus link. <…>
Pa. L
Šaltinis: Kauno gatvės (1919 Liepos 31), Lietuva (165), p. 3 [žiūrėta 2019-06-13]
Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=65158&seqNr=3