1919 m. rugpjūčio 27 d. | Raštas Lietuvos atstovams Paryžiaus taikos konferencijoje
Po kruvinų mūšių rugpjūčio 23 d. lenkai užgrobė Seinus. Tačiau mes esame pasirengę ir su ginklu rankose tęsiame Seinų, Punsko ir kitų lietuvių gyvenamų vietovių gynybą. Iš mūsų to reikalauja visa tauta. Iš savo pusės darykite viską, kad mums pasisektų.
Mes Jums jau telegrafavome, jog negalime sutikti su tuo, kad Punskas ir Seinai būtų priskirti lenkams, ir reikalaujame, jog demarkacijos linija mažiausiai eitų Juodosios Ančios vaga, palikdama Punską ir Seinus Lietuvos pusėje. Nuo rugpjūčio 22 d. lenkai, neatsižvelgdami į mūsų kreipimąsi Paryžiuje, nors jis, prancūzams tarpininkaujant, buvo tučtuojau perduotas, pradėjo užkariauti Suvalkų gubernijos teritoriją per visą linijos ilgį. Nepaisant mūsų griežto protesto dėl to, tiek tiesiogiai, tiek prancūzų tarpininkaujami, lenkai tęsė savo žygį į Suvalkų gubernijos gilumą, nelaukdami ateinant atsakymo į mūsų kreipimąsi Paryžiuje. Ir reguliaroji kariuomenė, ir partizanais persirengę daliniai netgi tęsė savo žygį už Nemuno į Druskininkus ir Merkinę, terorizuodami vietinius gyventojus, naikindami telegrafo linijas ir skleisdami melagingus skundus, nukreiptus prieš Lietuvos Vyriausybę.
Po kruvinų mūšių rugpjūčio 23 d. lenkai užgrobė Seinus. Tačiau mes esame pasirengę ir su ginklu rankose tęsiame Seinų, Punsko ir kitų lietuvių gyvenamų vietovių gynybą. Iš mūsų to reikalauja visa tauta. Iš savo pusės darykite viską, kad mums pasisektų. Nors privalėtų atsitraukti iš Kauno ir Vilniaus gubernijų, tačiau lenkai ne tik kad to nedaro, bet dar siekia užgrobti ir Alantą, Balninkus, Butrimonis, Vaiškūnus, Merkinę ir kitas vietoves. Jeigu Antantė negali sustabdyti šio pražūtingo lenkų žygio į Lietuvą, Lietuvos Vyriausybė, to nepaisant, bus priversta griebtis nevilties padiktuotų priemonių.
Lietuvos valstybės Ministrų Tarybos Pirmininkas
[1919 08 27. Kaunas. Lietuvos ministro pirmininko Mykolo Sleževičiaus raštas Lietuvos atstovams Paryžiaus taikos konferencijoje.]
Lietuvos ministro pirmininko M. Sleževičiaus perspėjimas, kad Lenkijos kariuomenė užėmė Seinų ir Punsko gyvenvietes, gyvenamas lietuvių, todėl jis reikalauja dėl to aktyviai protestuoti.
Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita
Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 287