1919 m. rugpjūčio 3 d. | Telegrama apie demarkacijos liniją

Demarkacijos linija Lenkijai palieka Suvalkų ir Augustavo apskritis. <…> Toliau ji eina lygiagrečiai su geležinkelio linija Varėna-Vilnius–Daugpilis maždaug 12 kilometrų į šiaurę nuo šios linijos iki dabartinio fronto.

Turiu garbės Jums pranešti, kad gavau tokią telegramą:

„Sąjungininkų ir Asocijuotųjų valstybių Vyriausybės savo birželio 14 d. [!] telegramoje nusprendė fiksuoti tokią demarkacijos liniją tarp lietuvių ir lenkų pajėgų:

Demarkacijos linija Lenkijai palieka Suvalkų ir Augustavo apskritis. Ji jiems palieka dalį Seinų apskrities į rytus nuo Juodosios Ančios) iki jos santakos su Nemunu. Ji eina Nemunu iki Merkinės, kuri priklauso lietuviams. Toliau ji eina lygiagrečiai su geležinkelio linija Varėna-Vilnius–Daugpilis maždaug 12 kilometrų į šiaurę nuo šios linijos iki dabartinio fronto. Karinės generolo Henrys ir pulkininko Reboulio Sąjungininkų misijos turi vietoje spręsti reikalus, susijusius su šios linijos detalizavimu. Esu įpareigotas, vadovaujant generolui Gough, kontroliuoti dalinių judėjimą į šiaurę nuo naujos demarkacijos linijos. Šis laiškas anuliuoja birželio 18 d. mano Jums pasiųsto laiško Nr. 75/L dalį, susijusią su demarkacijos linijos determinacija.“

[1919 08 03 Prancūzijos karinės misijos Lietuvoje vadovo C. Reboul raštas Lietuvos ministrui pirmininkui M. Sleževičiui.]

Prancūzų karinė misija lanko Kauno aerodromą. 1919 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius gavo labai pavėluotą raštą iš Prancūzijos, kuriame  kalbama apie demarkacijos linijos tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatymo. Kaip matome prancūzai  buvo suinteresuoti Lietuvos valstybės išlikimu, tačiau Lietuvos netekino tai, kad ne tik Vilnius, bet ir strategiškai svarbus geležinkelis Varėna – Vilnius – Daugpilis buvo paliktas Lenkijos pusėje, kadangi Lenkijos atstovai įrodinėjo šio geležinkelio reikalingumą fronte, kovojant prieš bolševikus, kur Antantės šalių nuomone Lenkija turėjo didesnes galimybes pasipriešinti bolševikų puolimui į Europą.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita

Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 263