1919 m. rugpjūčio 4 d. | Pareiškimas prieš Seinų atitekimą Lenkijai

Seinų miestas niekuomet nėra priklausęs Lenkijai ir šiandien, nežiurint sulenkėjimo pusantro apskrities valsčiaus, jis yra gyvai sugijęs su etnografine Lietuva. <…> Kad Seinų apskritis yra lietuviškas, aiškiausiai parodo rinkimai į keturias Rusijos Dumas: keturis kartus buvo išrinkti rinkikais iš Seinų apskrities vien lietuviai, o iš Seinų miesto vien žydai.

1919 08 04 Seinų miesto ir apskrities atstovų lietuvių

pareiškimas Lietuvos delegacijai prie Taikos konferencijos, protestuojantis prieš

Seinų atitekimą Lenkijai

Seinų miesto ir Seinų apskrities (Suvalkų gub.) atstovų

PAREIŠKIMAS

Pasklidus žinioms, kad santarvės yra ketinama nustatyti tarp Lietuvos ir Lenkijos buvusiojoje Suvalkų gubernijoje nauja demarkacijos linija, mes apačioje pasirašiusieji esame įgalioti Lietuvos Delegacijai prie Taikos Konferencijos štai ką pareikšti:

Jei Aukščiausioji Taikos Konferencijos Taryba praves demarkacijos liniją taip, kad Seinų miestas, nors laikinai tektų lenkams, tai lietuviams bus padaryta dideliausia neteisybė ir nebepataisoma nuoskauda del šių priežasčių:

Seinų miestas yra administratyvinis Seinų apskrities centras: čia apskrities viršininkas ir valdyba, čia taikos teismas, čia pačtas [!] ir apskrities milicijos valdyba, čia įvairių Lietuvos ministerijų įgaliotiniai.
Seinų miestas yra karinis apskrities centras: čia karinis komendantas su štabu, amunicija ir kareivių rezervais, čia mobilizacijos metu šaukiami, renkami ir mokomi naujininkai.
Seinų miestas yra dvasinės lietuvių administracijos centras čia gyvena Seinų diecezijos vyskupas, lietuvis su visa dvasine administracija, čia dvasinė seminarija,kurioje auklėjami kunigai lietuviai. Lenkiškoji diecezijos dalis, susidedanti iš keturių buvusios Lomžos gubernijos apskričių, turi savo vyskupą sufraganą lenką, kuris gyvena Lomžoje.
Seinų miestas yra visos apskrities ir platesnės apielinkės švietimo ir kultūros centras. Prieš karą iš Seinų ėjo keturi lietuvių laikraščiai ir daugybė įvairių spaudinių. Karas išgriovė spaustuvę ir laikinai sustabdė laikaščių ir knygų leidimą. Seinuose lietuviai turi dvi pradedamąsias mokyklas, suaugusiems kursus ir dvi gimnaziji vyrų ir mergaičių. Seinuose reikia [!] įvairių lietuviškų draugijų ir organizacijų valdybos.
Seinų miesto gyventojai priklauso prie trijų tautų, bet neviena jų nesudaro didžiumos, nes žydų yra apie 1,500, lietuvių apie 900, ir lenkų apie 800.
Seinų miestas niekuomet nėra priklausęs Lenkijai ir šiandien, nežiurint sulenkėjimo pusantro apskrities valsčiaus, jis yra gyvai sugijęs su etnografine Lietuva. Seinų apskritije ir dabar tebegyvena apie 60,000 tikrų lietuvių ir apie 10,000 sulenkėjusių, kurie save laiko lenkais. Kad Seinų apskritis yra lietuviškas, aiškiausiai parodo rinkimai į keturias Rusijos Dumas: keturis kartus buvo išrinkti rinkikais iš Seinų apskrities vien lietuviai, o iš Seinų miesto vien žydai.
Seinų mieste ir Seinų apskrityje jau įvesta lietuvių administracija ir visi apskrities valsčiai yra sutvarkyti Lietuvos vyriausybės nurodymais.
Lietuvos vyriausybė jau yra priskyrusi iš Suvalkų apskrities prie Seinų apskrities Punsko valsčių, į kurį įeina dvi lietuviškos parapijos.
Šešta Liepos mėn. dieną šių metų Seinų mieste, dalyvaujant apskrities atstovams,buvo iškilmingai švenčiama Lietuvos nepriklausomybės šventė. Iškilmėse dalyvavo iš visos apskrities didelės minios lietuvių. Visose kalbose buvo karščiausiai pabrėžta, kad Seinų miestas butinai turi priklausyti prie Lietuvos.

Į visą tai atsižvelgdama Lietuvos Delegacija Paryžiuje teiksis kam reikiant išdėstyti, kad atidavimas Seinų miesto, nors kuriam laikui, lenkams suardytų visos apskrities gyvenimą. Be to, laikome savo pareiga taipogi pareikšti, jog lietuviai, jausdamiesi dideliausiai nuskriausti, kelia griežčiausią protestą prieš demarkacijos liniją rytuose nuo Gardino ligi Vilniaus, kur platus Lietuvos pakraštys atiduotas lenkams. Lietuvių neapikanta prieš lenkus diena iš dienos eina didyn ir jei nebus greitu laiku sugrąžinti lietuviais Vilnius ir Gardinas, jei lenkai laikys užėmę kurią Lietuvos dalį, tad neišvergiama [!] kruvina kova su užgrobikais, ypač kad lenkai nė tos demarkacijos linijos nepaiso ir vežte veržiasi gilyn į Lietuvą.

(Pasirašė) KUN. J. LAUKAITIS

………………………………………..

Seinų Vyskupo Kurijos Kancleris

KAN. J. NARJAUSKAS

………………………………………..

Seinų Kapitulos narys.

DR. PHIL. PIJUS BIELSKUS

………………………………………..

Seinų Dv. Seminarijos Profesorius.

Paryžius.

4 Rugpiučio dieną 1919 m.

Seinai 1915–1918 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Šiame pareiškime matome aktyvius Seinų miesto ir aplinkinių vietovių lietuvius, kurie teikia prašymą būti prijungti prie Lietuvos valstybės. Tai argumentuoja istoriniais faktais ir nemažu kiekiu lietuvių gyvenančių Seinuose. Ypač didelį vaidmenį čia vaidina dvasininkai, kadangi Seinuose buvo Lietuvos tautiniam atgimimui reikšminga dvasinė seminarija.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita

Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 266.