1919 m. rugpjūčio 6 d. | Nota Lenkijos vyriausybės įgaliotiniui L. Wasilewski

Lietuvos Vyriausybė laiko neginčijima etnografine Lietuvos Valstybės teritorija šias Nemuno upyno žemes: buvusią Kauno guberniją su buvusios Kuršo gubernijos Grobino apskrities dalimi, Prusų Lietuvą, buv, Suvalkų gubern, be Augustavo ir pietinės dalies Suvalkų apskrities, buv. Vilniaus gub. be Dysnos ir Vileikos apskričių ir buv. Gardino gub. dalį į šiaurę nuo Nemuno.

Del kalbamojo lenkų Vyriausybės pasiulymo šiuomi pakartojama raštu Ministerio Pirmininko pareiškimas padarytas žodžiais Lenkų Vyriausybės įgaliotiniui š. m. rugpiučio m. 5 ir 6 d.

1. Lietuvos Vyriausybė laiko neginčijima etnografine Lietuvos Valstybės teritorija šias Nemuno upyno žemes: buvusią Kauno guberniją su buvusios Kuršo gubernijos Grobino apskrities dalimi, Prusų Lietuvą, buv, Suvalkų gubern, be Augustavo ir pietinės dalies Suvalkų apskrities, buv. Vilniaus gub. be Dysnos ir Vileikos apskričių ir buv. Gardino gub. dalį į šiaurę nuo Nemuno.
2. Rinkimai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą Lenkų kariuomenės užimtose dabar Lietuvos dalyse gali buti atlikti tik nebesant ten lenkų kariuomenei ir veikiant visame tame plote Lietuvos valdžiai.
3. Buvusios Vilniaus gubernijos dalis į šiaurę nuo Nemuno (išskyrus Dysnos ir Vileikos apskričius) kartu su Lietuvos sostine Vilniumi, dabar okupuotas lenkų kariuomenės, Lietuvos Vyriausybė laiko neatskiriama Lietuvos dalimi ir laikys nepriimtinu by kokį pastatymą klausimo del politinės šitos Lietuvos dalies priklausomybės. Šitoj Lietuvos dalyje neturi buti kliudoma tuojau įvesti civilinė Lietuvos Vyriausybės administracija.
4. Ligi bus nustatyta pietų siena tarp Lietuvos ir Lenkijos buvusios Gardino gubern. srityse į pietus nuo Nemuno, iš Sokolkos, Balstogės Volkoviškio, Slanimo ir Bružanų [!] apsk. kame didelėje daugumoje gyvena gudai turi buti sudaryta neutralinė zona, kurioje nei Lietuva, nei Lenkija neturėtų teisės laikyti savo kariuomenės. Tos neutralinės zonos valdymas turėtų buti atiduotas Entente‘os komisijai, o vietos valdžios organai sudaryti iš vietos gyventojų.
5. Vilei[k]os ir Dysnos aps[k]ričius buv. Vilniaus gub. ir Minsko Vitebsko ir Mogiliovo sritis Lietuvos Vyriausybė nelaiko priklausomomis Lietuvos Valstybei ir todel galimu jų dalyvavimą rinkimuose į Lietuvos Steigiamąjį Seimą.
6. Šalia šitų politinių sąlygų del bendros sutarties tarp lenkų ir Lietuvos Vyriausybių Lietuvos Vyriausybė reiškia pageidavimą tuojau įeiti į kontaktą su Lenkų Vyriausybe del sutartinos kovos su bolševikais ir laukia iš Lenkų, Vyriausybės aiškių garantijų kad Lenkų kariuomenė respektuos Ente‘os [!] Vyriausybių nustatytą demarkacijos liniją.

Lietuvos Vyriausybė laikydama kalbamają demarkacijos liniją skaudžiai užgaunančią Lietuvos reikalus, akivaizdoj svarbiausio šio momento uždavinio, kovos su bolševikais, yra pasiryžusi iš savo pusės laikyti tą liniją ir gavusi tokį pat pasižadėjimą nuo Lenkų Vyriausybės, ji galės vaisingai kovoti su bolševikais, nesibijodama užpuolimo iš užpakalio ir naikinimo Lietuvos Valstybės įstaigų kaip tai buvo atsitikę prasidėjus liepos mėn. Lenkų kariuomenės ofenzyvai ant Merkinės Alytaus ir Žiežmarių, poto kaip Ententos Vyriausybių jau buvo nustatyta tarp Lietuvos ir Lenkijoskariuomenių atatinkama demarkacijos linija.

[1919 08 06 Lietuvos ministro pirminko M. Sleževičiaus nota Lenkijos vyriausybės įgaliotiniui L. Wasilewski. Kaunas.]

Ketvirtasis ministrų kabinetas dirbęs no 1919 m. balandžio 12 d. iki spalio 2 d. ir vadovautas M. Sleževičiaus, kartu su Prezidentu A. Smetona Kaune. 1919 m. Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos ministras pirmininkas M. Sleževičius šiame rašte aiškina Lenkijos vyriausybės atstovui į kokias teritorijas pretenduoja Lietuva. Taip pat, siekiant galimos draugiškos gudų valstybės, mini, kad teritorijoje, kur daugiausiai gyvena gudai, turėtų atsirasti neutrali valstybė, nepriklausanti nei Lietuvai, nei Lenkijai. Kartu atsiribojama nuo teritorinių pretenzijų teritorijoms, kur driekėsi LDK žemės, tačiau nėra daug etninių lietuvių.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita

Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 261