1919 m. sausio 17 d. | Kaip buvo įteiktas lenkų vadui protestas

Veitko į patį protestą nieko neatsakė, tiktai paklausė: Což wiec dalei? (Kas gi toliau?) matyti, laukdamas, kad p. Biržiška pradės su juo derybas. Bet į savo paklausimą garbus legijonierių vadas gavo šaltą atsakymą: Daugiau nieko. Visi atsisveikino. Lietuviai tuoj apleido lenkų štabo būstinę.

Sausio 2 d., pasitraukus iš Vilniaus Laikin. Vyriausybei, V. Tarybos bute dar lankėsi atvykusieji iš  provincijos Komitetų atstovai ir Vilniečiai inteligentai, norėdami sužinoti kas bu toliau. Buvo taip pat atsilankę keli nelietuvių laikraščių korespondentai. Visus priiminėjo L. Vyriausybės atstovas M. Biržiška, aiškindamas padėjimą. Bet jautėsi stoka viešojo paskelbimo, kodėl išvažiavo Laikinoji Vyriausybė, kas yra jos įgaliotinis ir ar lietuviai yra suėję į kontaktą su lenkais, ypač ar lietuvių kariuomenė dalyvauja užpuolime ant Darbininkų Tarybos (Sovieto), juo labiau, kad kai kurie vietiniai rusų kalba leidžiamieji laikraščiai skelbė panašias žinias. Na, ir patys lenkai platino paskalas, kad lietuviai eina išvien su jais.

Protestuodamas prieš lankų savivalę L. Vyr. Įgaliotinis tą pačią dieną apie 6 val. vakarą įteikė Lietuvos valdžios vardu protestą gen. Veitko, lenkų legijonierių vadui Lietuvoje.

Lydimas dviejų lietuvių karininkų M. Biržiska nuvyko į lenkų štabą ir paprašė asmeniško pasimatymo su gen. Veitko. Lenkai, nežinomi tikrojo valdžios Įgaliotinio apsilankymo tikslo, išsyk labai nudžiugo. Iš generolo Veitko Įgaliotinis pareikalavo, kad būtų leista įeiti vienam karininkui kaipo vertėjui. Pats Veitko taip pat pasiliko savo kambaryje viena lenkų štabo aficierį, todėl iš abiejų pusių buvo liudytojai. Kada M. Biržiška pasakė, kad jis tegalįs vien lietuviškai kalbėti, tai gen. Veitko pasiūlė kalbėti rusiškai M. Biržiška griežtai atsisakė ir pranešė, kad Laikinosios Vyriausybės raštas , kurį jis turi generolui įteikti turi būti  perskaitytas lietuviškai. Valdžios Įgaliotinis atsistojęs (tuomet atsistojo ir lenkai) perskaitė lietuviškai parašytą jau žinomą mūsų visuomenei protestą, pabaigęs skaityti lietuviškai to protesto vertimą perskaitė lenkų kalba. Veitko į patį protestą nieko neatsakė, tiktai paklausė: Což wiec dalei? (Kas gi toliau?) matyti, laukdamas, kad p. Biržiška pradės su juo derybas. Bet į savo paklausimą garbus legijonierių vadas gavo šaltą atsakymą: Daugiau nieko. Visi atsisveikino. Lietuviai tuoj apleido lenkų štabo būstinę.

Apie protesto įteikimą Vilniečiai sužinojo tik trečią dieną. Uždraudus legijonieriams, bet kam vaikščioti miesto gatvėmis po 6 val. vakaro  visos spaustuvės užsidarydavo labai anksti, todėl įteiktas protestas nespėta tą pačią dieną atsispauzdinti. Ant rytojaus tas protestas vėl negalėjo būti paskelbtas nes legijonieriai plėšė lipdytojams iš rankų atspaustus protesto ir valdžios pranešimo lapelius ir nudraskė visus išlipytuosius. Keli lipdytojai buvo lenkų suimti, bet netrukus vėl pakeisti.


Šaltinis: Kaip buvo įteiktas lenkų vadui protestas (1919, Sausio 17). Lietuva (6), p. 1 [žiūrėta 2018-12-12]

Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=65218&seqNr=1

 

4+