1919 m. sausio 27 d. | Isz Lietuwos Sziaurēs

Keli Wokiecziai, iszgirdę, kad atplauksią Anglai, labai aprimo. Jie buwo jau ketinę isz Klaipēdos szalin kraustyties. Tai mat: kurius pirma niekino ir keikē, isz tų dabar geidžia pagalbos.

– Szendien tyrēme, jog isz Klaipēdos esąs izsikreustęs pažystamasis Adwokatas Weberis. Jis yra karsztas Nacionalliberalas ir Lietuwiams sawo „Prietelystę“ iszrode tůmi, kad wisomis Jēgomis agitawo priesz Prusų Lietuwos Priglaudimą prie Didžiosios Lietuwos, pasinaudodamas Ponų Kubiliaus ir Macziulaiczio paraszytų Sziukszlių. Bet iszsikraustydamas sakęs, wienok szis krasztas tapsiąs priglaustas prie Lietuwos.

– Kasžin kas buwo praneszęs Kareiwių Tarybai, jog Klaipēdos Lietuwiai anapus Rubežiaus sutwerią – Bolszewikų Gaujas (!). Suprantama, Kareiwių Taryba negalējo tai praleisti nepajieszkojusi. Nulaikē kratus pas Ponus Braką bei Baltrę. Žinoma, nerado nieko, apencz patyrē, jog destis wisai antraip; jog lygiai Lietuwiai, taip anapus kaip ir sziapus Rubežiaus, wienszirdžiai stow taip priesz Bolszewikus, kaip ir priesz Plēszikus, wistiek, iskur jie ir pareitų. Anapus Rubežeaus Lietuwiai dargi sutweria ir karůmenę, o toji kliose wietose jau ir atmuszē Bolszewikus, Wokieczių kareiwiams wisur beatsitraukiant. Kadangi Wokieczių kareiwiai dabar taip yra susmukę, tai Padējimas nēra maloniausias. O Ponas Baltre kratininkams asztriai įsakē: „Saugokities užgauti mus Prusu Lietuwius! Mes norime su Wokiecziais sugywenti Pakajuje, jei jie tik negaiszys musų tautiszkką ir polytiszką Krutējimą. Mes taipgi turime Teisę, naudotiesi Tautų Apsisprendimo Teise. Bet kuriądien jus persekinēsite musų Wadowus ir Weikējus, tai tůjau priesz tai subrus wisi Lietuwiai ir apie tai iszgirs Ententē. Wisas Swietas prilinkst mums. Wokiecziai ir beto jau kenczia gana, o mes jų Perszulius nenorime padidinti, kadangi mes wisada buwome, esame ir busime už Teisybę ir Walnybę! Dēlto saugokitēs!“ Tai kratininkai atsikaltino labai pakarnei ir žadējo wiską daryti, kad tikt neužgawus mus Prusų Lietuwius.

– Subatoje, 25. szio Mēn, Klaipēdos Apskriczio Lietučių Taryba susitwarkē isz naujo ir atsistojo ant twirtesnio pamato. Prie jos prisideda isz kiekwienos parapijos po trys atstowai. Beto užmanyta, pritraukti ir Moterų, kadangi Moteros dabar tur lygias Tiesas o ir jos nor su wisa Meile ir Noru prisidēti prie szwento Darbo, atstatant musų brangią Tēwynę.

– Szį Seredos wakarą žada atsinaujinti ir Klaipēdos Lietuwių tautiszkoji Draugija „Wienybē“. Yra jau wiskas pritaisyta. Lukurůjame, kad netrukus isz Karo Miego atbus ir kitos tautiszkos Lietuwių Draugijos.

– Szilokarcziamos Apskriczio susipratę Lietuwiai szią Nedēlią taipgi žada susitwerti kokią noris Draugiją. Welytina, kad tai butų Taryba, panaszi į Tilžēs ir Klaipēdos, ir kad jos tarp sawęs netrukus susitwertų Centrą, idant Darbai per wisą Prusų Lietuwą eitų wienodiszkai: Resa „Wienybe duoda Stiprybe“.

– Klaipēdos Apskrityje buwo bandoma, taip jau Pilkalnio, atsiekti, kad Laukininkai taptų suglausti į Kiemų atsiginanczias Kompanijas, apsisaugoti nů Bolszewikų ir Plēszikų. Tas pats norēta padaryti ir Tilžēs Apskrityje. Wienok Kareiwių Tarybos tů nesutiko. Netyrēme, delko. Tam priesz parkelia Kareiwių Pulkų Pulkais isz kitur. Ar tai butų priesz – Lietuwius?

– Ant Laukų Laukininkai ir Darbininkai yra didžiame Pawojuje dēl Plēszikų. Kas szitų Plēszikų daugiausieji yra, apie tai nepriwalu pasakyti ypacziai. Czia negelbti niekas. Bet wisgi dar galime gelbēties. Yra priesz tai dar wiena Galimybē. Kadangi tai wisiems labai swabu, dēlto praszome wisų, kurie apie tai žino praneszti ir gal Ludininkų pribůti, tatai kůgreicziausiai ar rasztiszkai (ar burniszkai Seredoje ar Subatoje) praneszti musų Rasztinei (A. Baltris (Lit. Bureau Memel, Baderstr. 1). Bet praszome kůweikiausiai. (Kur plēszta arba wogta? kas plēszē? ką paplēszē? ar ir ką uždegē arba užmuszē? kas gal atludyti? ir tt.).

– Klaipēdos Miesto Policija per „Memeler Dpfb.“ jieszko 7 lietuwiszku Tulkų [vertėjų – KMM past.] 10tajei Armijos Komandai, kurie priwalys sēdēti Tolkalbių Centralēje ir pasiklausyti, ką Lietuwiai kalba Tolkalbeis, kad paskui tai iszdawus Wokieczių Wyriausybei. – Rewoliucijai įwykus Wokietijos naujoji socialdemokratiszkoji Wyriausybē wisam Swietui apsakē, dabar ēsanti Wokietijoje ir jos užimtose Krasztůse Kalbos ir Raszto wisůtinē Walnybē. Per 4 Metus nukentēję skaudžiausią Dwasios Wergystę, pradžiugome wisi, kad auszta nauja, Walnybēs bei Teisybēs Gadynē. O sztai, czionai weikia wēl senasis Systēmas. Isz sawo be Gēdos Gruwesių jis wēl bando iszlisti, kwiesdamas Lietuwius, kad jie judoszautu sawo Tautai! Mums rodosi, kad tai padaryta be Kareiwių Tarybų Žinios, nēka kaip jos remdamosi socialdēmokratiszkais Pamatais, galētu tům sutikti?

A. B.


Šaltinis: „Prūsų lietuvių balsas“ (Prusu lietuwiu balsas: pacziu Lietuwiu leidziamas Laikrasztis). Tilžė. 1919 m. sausio 28 d., Nr. 2, p. 3.

Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0004176278?exId=159630&seqNr=3

3+