1919 m. sausio 8 d. | Valsčiaus Komiteto ydos

Panašių paklydimų gal nebūtų buvę, jei komitetas būtų pilnai pripažinęs Laikinąją Lietuvos valdžią ir priėmęs jos įgaliojimus, tada būtų įgijęs didesnį pasitikėjimą pas žmones.

Joniškėlis. Sekmadieny, gruodžio 22 d. pagalios, išėjo iš Joniškėlio visi vokiečiai drauge su kreiso valdyba (Apskrities valdyba (vok. Kreisamt) ir dabar turime jau grynai lietuvišką valdžią – komitetą. Tas komitetas pradėjo priiminėti iš vokiečių valdžią dar gruodžio 2 d., tačiau apie tai labai retas kas težinojo, nes komitetas ir ligi šios dienos nemėgsta viešumo ir nėra išleidęs dar nei vieno apskelbimo į žmones. Delto dabar kyla jau rimti nesusipratimai. Vokiečiai prieš išvažiavimą viešai jau komitetui esant pardavinėjo žmonėms įvairias ūkio mašinas, įrankius, ratus, balnus, prekes ir t. t., o  komitetas tylėjo ir netik neprotestavo, bet ir žmones nepersergėjo nepirkti. Be to, tie pardavimai buvo daromi su žinia ir sutikimu vietos vokiečių kareivių tarybos. Dabar, vos vokiečiai spėjo apleisti miestelį, kaip mūsų naujoji milicija ėmė iš žmonių atiminėti visus tuos daiktus be jokio užmokesčio ir dar vis tebesiteirauja, kas ką turi nuo vokiečių įgijęs. Atiminėja net tokius nuo žmonių daiktus, kaip kibirai, šakės ir kt. Milicija sako tokį paliepimą gavus iš apskrities komiteto pirmininko p. Marmos. O kai žmonės kreipėsi prie p. Marmos – jis pataria įnešti apie tai byla į valsčiaus teismą ir prideda, jog įstatymų nežinojimu nieks negali teisintis. Kreiso magazine buvo daug geležies ir kitokių prekių; visa tai vokiečiai išpardavė prie paties komiteto akių. Žmonės stebis, kokią teisę dabar turi milicija atiminėti visa tai ir ketina gintis net ginklu. O patsai komitetas buvo nupirkęs iš vokiečių apie 38 arklių po 250 r. ir jau ant rytojaus išpardavinėjo juos tik ne tiems, kurie ypač arkliais buvo reikalingi, bet kam pasitaikė pirkti.

Buvusioji vokiečių kreiso valdin. ūkio skyriaus vedėjas ritmeisteris (vok. Rittmeister, kai kurių šalių kariuomenių kavalerijos karininko laipsnis iki XX a. pr.;atitiko pėstininkų kapitono laipsnį) Tizen‘as ir vietos amtforšteeris Bronert‘as prieš išvažiuojant sudegino didžiausius visokių dokumentų glėbius, o apskrities komitetas ir prieš tą neprotestavo, kaip paskui pasakojo patys vokiečiai, o tie dokumentai gal būtų buvę labai reikalingi.

Panašių paklydimų gal nebūtų buvę, jei komitetas būtų pilnai pripažinęs Laikinąją Lietuvos valdžią ir priėmęs jos įgaliojimus, tada būtų įgijęs didesnį pasitikėjimą pas žmones.

Baltaitis

 


Šaltinis: Valsčiaus Komiteto ydos (1919, Sausio 8). Laisvoji Lietuva (2 (15), p. 2. [žiūrėta 2018-12-303]

Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1C1B0000832955?exId=113778&seqNr=2

 

3+