1919 m. spalio 14 d. | Širvintų srities komendanto karininko Petro Gudelio įsakymas Nr. 3

Ponas Valstybės Prezidentas yra tvirtai įsitikinęs, jog lietuvių demokratinga tauta per savo demokratingąją valdžią neleis kokiam vienam luomui viešpatauti mūsų krašte – jog Lenkijos puolimai mūsų žemėje suklups mūsų narsios kariuomenės eilėse ir jog Lenkija turės pagaliau suprasti, kad tas jos veržimasis į Lietuvą išeis jos pačios nenaudai.

,,Širvintų komendantūros veikimo srities gyventojams.

Įsakymas Nr.3 . 1919 m. spalių 14 d., Vepriuose“

Prenšu, kad š. m. spalių 12 d., Nepriklausomybės iškilmes švenčiant, gyventojų man buvo įteikta Jo Ekscelencijai Valstybės Prezidentui telegrama. Telegrama buvo perduota telefonu, ir spalių 13 d. gautas šis atsakymas:

Širvintų karo komendantui:

Ponas Valstybės Prezidentas dėkoja Veprių apylinkės gyventojams už jų užuojautą Lietuvos Valdžiai ir už jų tvirčiausią tąja valdžia pasitikėjimą.

Ponas Valstybės Prezidentas yra tvirtai įsitikinęs, jog lietuvių demokratinga tauta per savo demokratingąją valdžią neleis kokiam vienam luomui viešpatauti mūsų krašte – jog Lenkijos puolimai mūsų žemėje suklups mūsų narsios kariuomenės eilėse ir jog Lenkija turės pagaliau suprasti, kad tas jos veržimasis į Lietuvą išeis jos pačios nenaudai.

Ponas Valstybės Prezidentas turi didelį džiaugsmą, kad Veprių apylinkės stambesnieji žemdirbiai savo žodžiams patvirtinti išpirko Valstybės bonų už 30.000 auksinų.

Jis taip pat įsakė pranešti Anglijos misijai vepriečių pasveikinimą anglų tautai dėl jos pripažinimo Lietuvos Nepriklausomybės.

Galop, Ponas Prezidentas liepia pranešti, kad vepriečių pavyzdys duoda Lietuvos Valdžiai daugiau stiprumo darbuotis Lietuvos Nepriklausomybės kelionėje.

Už Prezidento Kancel. Viršininką (pas.) A. Matulevičius.

Šaulių sąjungos choras koncertuoja prie paminklo Nepriklausomybės kovotojams Širvintose. Dirigentas Nikodemas Martinonis. 1934-1936 m. Kauno miesto muziejaus fondai


Šis dokumentas parodo, kaip Nepriklausomybės kovos vyko Lietuvos regionuose. Širvintų karo komendantu tapo kovose jau pasižymėjęs karininkas, vadinamojo Joniškėlio mirties bataliono partizanų dalinių organizatorius ir  kovotojas.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita


Šaltinis: Savanorių žygiai, t.1, Vilnius, 1991, (sud. P. Ruseckas, orig. Kaunas, 1937), p. 309.

3+